Niekas jo neprašė, niekam jo nereikėjo, tačiau draudimais išgarsėję valstiečiai prieš pasitraukdami iš valdančiosios daugumos Seime praėjusiais metais nusprendė dar kartą trinktelėti jo durimis, kad kuo ilgiau išliktų rinkėjų atmintyje.
Draudimas nėra visuotinis, o norėdami daugiabutyje išnaikinti tabako dūmų tvaiką jo gyventojai turi kreiptis į savivaldybę. Kaune šiuo metu negalima rūkyti 282 daugiabučių balkonuose.
Prie daugiabučio arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą. Nustačius pažeidimą patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis, o atsisakius tai padaryti jam pačiam grės bauda.
Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų.
Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.
Galbūt ir dėl šios priežasties gyventojai bijo rizikuoti, nes gali smarkiai nukentėti. Reikia pasijusti tikru sekliu, kad su visais įrodymais nutvertum pažeidėją.
Keistoka nuostata. Jeigu policija gauna pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, tačiau įtarimai nepasitvirtina, pranešėjas juk nebaudžiamas.
Protokolus už pažeidimus gali surašyti tiek policijos, tiek savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius šiemet gavo 15 asmenų skundų. Aštuoniems asmenims taikyta administracinė atsakomybė, o likusiais atvejais dėl nepakankamo skundų pagrįstumo priimti nutarimai nepradėti administracinės teisenos.
Tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje nubaustų asmenų nėra – tvarkai nusižengę rūkantieji įspėti žodžiu. Kauniečiai šįkart išsiskyrė uolumu.
Pažeidėjus turbūt būtų galima skaičiuoti tūkstančiais, tačiau niekas apie juos nepraneša. Nepraneša – vadinasi, iš kaimyno balkono sklindantis tabako kvapas netrukdo.
Žinoma, policijos pareigūnai neslankios po miegamuosius rajonus stebėdami, kur rūksta dūmelis, o toks menkas nerūkymo zona pasiskelbusių daugiabučių ir pranešimų apie pažeidėjus skaičius tik įrodė, kokių beprasmiškų draudimų sugeba sugalvoti įstatymų leidėjai.
Jeigu jie kartais pasiduotų žmogiškosioms silpnybėms, greitai sužinotų, kad jaunoji karta labiau domisi ne įprastomis, o elektroninėmis cigaretėmis ir jų atmainomis, prie joms skirtomis medžiagomis prekiaujančių parduotuvių rikiuojasi net eilės.
Apie tokių rūkalų kontrolę daugiabučiuose neverta net kalbėti, nes jų ir nepavyktų sukontroliuoti.
Ar elektroninės cigaretės tikrai mažiau kenksmingos sveikatai?
Galbūt, tačiau labai ilgai jų rūkymas išvis nebuvo laikomas žalingu įpročiu, labiau neatsiejama barų kultūros dalimi. Prireikė kelių dešimtmečių, kol medikai ir mokslininkai neįrodė priešingai.
Viešosios tvarkos skyrius negali nekreipti dėmesio į kauniečių pranešimus – privalo paklusti teisės aktams, tačiau uoliai rūkalius baudžiantiems tarnautojams vertėtų dažniau pasižvalgyti Kauno turgaviečių prieigose, kur vis dar siūloma kontrabandinių rūkalų, atgabentų iš Baltarusijos.
O kiek tokių neteisėtų prekybos taškų veikia garažuose, sandėliukuose ir net butuose?
Tokiu būdu patiriama dviguba žala: žmogus žaloja sveikatą neaiškios kokybės gaminiu, o valstybės biudžetas netenka mokesčių.
Kasmet prarandama šimtai milijonų eurų, kurie praverstų tiek miesto, tiek valstybės biudžetą formuojantiems specialistams.
Kovotojai su rūkymu primena: užsimojus uždrausti rūkyti baruose ir kavinėse prieš 15 metų kilo didelė pasipiktinimo banga, o dabar niekam net nekyla minčių tokioje vietoje prisidegti cigaretės. Vadinasi, palengva galima priprasti prie naujų taisyklių.
Vis dėlto reikėtų nepamiršti vieno esminio skirtumo: kavinė yra vieša erdvė, o butas – privati tvirtovė, kurioje kiekvienas žmogus nori nustatyti savo taisykles.
