Tūkstantį eurų kainuojantys išmanieji telefonai po kelis šimtus, 100 eurų už 300 eurų vertės laikrodį ar keliasdešimt eurų už 200 eurų kainuojančius sportinius batelius – tai pavyzdžiai, kaip netikros parduotuvės vilioja pirkėjus, kurie ieško geriausių kainų prieš didžiausias metų šventes.
„Kai kalbame apie nuolaidas, stebuklų nebūna, – sako Marius Pareščius, „Paysera“ viceprezidentas ir kibernetikos ekspertas. – Mažmenininkai iš didmenininkų gauna iki 5-20 proc. nuolaidas. Pagal tai gali orientuotis pirkėjas. Jei jus dominanti prekė vienoje el. parduotuvėje daugiau nei 20 proc. pigesnė nei kitur, o pati el. parduotuvė nauja ar jums visai nepažįstama, patarčiau prieš perkant pasitikrinti“.
Į ką atkreipti dėmesį?
Sukčiai išmoko sugeneruoti iki tol saugumą garantavusius SSL sertifikatus, todėl parduotuvės iš pirmo žvilgsnio gali sudaryti patikimų prekybininkų įvaizdį. „Nebėra vieno požymio, kuris pasakytų, kad parduotuvė jūsų užsakymą atliks ar neatliks. Todėl lieka vertinti visumą informacijos apie parduotuvę ir priimti sprendimą“, – sako M.Pareščius.
Pasak jo, didžiausią nerimą kelia el. parduotuvė, kuri vienu metu atitinka iš karto keletą rizikos požymių: prekės joje per 20 proc. pigesnės nei rinkoje, yra neseniai įkurta, veiklos forma – individuali veikla ar verslo pažymėjimas, be to, apie el. parduotuvę nemažai pasako ir jos pasirinktas mokėjimų operatorius.
„Jeigu mokėjimus administruoja Baltijos šalyse veikiantis bankas ar pažįstama mokėjimų įstaiga, tai signalas, kad el. parduotuvė prieš pradėdama rinkti pirkėjų atsiskaitymus buvo patikrinta pagal Baltijos šalyse galiojančius reikalavimus. Galiausiai, jei su prekybininku ir kažkas ne taip, vietinis mokėjimų operatorius suteiks greitą pagalbą gimtąja kalba. Operatyvumo sunkiau tikėtis, kai įmokų surinkimu el. parduotuvėje rūpinasi Baltijos šalyse mažai pažįstami paslaugų teikėjai, kuriuose klientus konsultuoja vadinamieji chat botai“, – sako M.Pareščius.
„Įjunkite“ atsargumą prisijundami prie el. bankų
Prieškalėdiniai išpardavimai, šventinis skubėjimas ir nuolaidos apsuka galvas daliai žmonių, todėl šiuo laikotarpiu aktyvesni tampa ir kiti sukčiai.
„Stebime pakartotinius sukčių bandymus kurti finansų įstaigų svetaines primenančius puslapius, kurių tikslas yra išvilioti klientų pinigus. Todėl jungdamiesi prie savo sąskaitų, nesvarbu kuriame banke jos yra, atkreipkite dėmesį, ar prisijungimus vedate oficialiame puslapyje, kurio adrese nėra jokių papildomų raidžių ir ženklų.
Prieš tvirtindami prisijungimus ir operacijas, įsitikinkite, ar kodas telefone sutampa su kodu ekrane. Jei tarp pervedimų ir pirkinių pamatote apmokėjimus nepažįstamuose puslapiuose – iš karto susisiekite su savo finansų įstaiga“, – sako M.Pareščius.
