Loterijoms vėl kurpia naujus mokesčius – manipuliuoja ir parama sportui

Berods, to neužtenka. Generalinė prokuratūra ir STT maždaug prieš pusmetį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo nario Mato Maldeikio papirkinėjimo. Tyrimo baigties dar nematyt, o Seimas vėl lipa ant to paties grėblio – imasi įstatymo pataisų, susijusių su loterijų apmokestinimu.

Loterijos įstatymo nauja redakcija įsigaliojo pernai gegužę, bet vėl bandoma jį pakeisti.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Loterijos įstatymo nauja redakcija įsigaliojo pernai gegužę, bet vėl bandoma jį pakeisti.<br> M.Patašiaus nuotr. 
Loterijos įstatymo nauja redakcija įsigaliojo pernai gegužę, bet vėl bandoma jį pakeisti.<br> V.Balkūno nuotr.
Loterijos įstatymo nauja redakcija įsigaliojo pernai gegužę, bet vėl bandoma jį pakeisti.<br> V.Balkūno nuotr.
Pasak A.Karaliūno, loterijos organizatoriai moka 13 proc. pajamų mokestį už kiekvieną parduotą bilietą, o jį norima dar padidinti.<br> T.Bauro nuotr.
Pasak A.Karaliūno, loterijos organizatoriai moka 13 proc. pajamų mokestį už kiekvieną parduotą bilietą, o jį norima dar padidinti.<br> T.Bauro nuotr.
Pasak A.Karaliūno, loterijos organizatoriai moka 13 proc. pajamų mokestį už kiekvieną parduotą bilietą, o jį norima dar padidinti.<br> T.Bauro nuotr.
Pasak A.Karaliūno, loterijos organizatoriai moka 13 proc. pajamų mokestį už kiekvieną parduotą bilietą, o jį norima dar padidinti.<br> T.Bauro nuotr.
Azartinių lošimų versle apmokestinamos tik grynosios pajamos.<br>T.Bauro nuotr. 
Azartinių lošimų versle apmokestinamos tik grynosios pajamos.<br>T.Bauro nuotr. 
Po skandalo S.Kacas pasitraukė iš pareigų asociacijoje.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Po skandalo S.Kacas pasitraukė iš pareigų asociacijoje.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 30, 2021, 11:01 AM, atnaujinta Nov 30, 2021, 2:34 PM

Jas priėmus mokesčiai dar labiau būtų keliami loterijoms, kurios šiuo metu ir taip yra dvigubai daugiau apmokestintos nei azartiniai lošimai. 

Pasak Lietuvos loterijų asociacijos prezidento Andriaus Karaliūno, Loterijos įstatymo nauja redakcija įsigaliojo pernai gegužę. Jį rengiant buvo išnarplioti visi, kokie tik kilo, loterijų apmokestinimo klausimai. Tačiau vėl užsimota pakeisti šį teisės aktą. 

Štai todėl Lietuvos loterijų asociacija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Loterijų mokesčio įstatymo pataisų teikimo aplinkybių.

Seime vėl subruzdimas

Nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, įstatymo projektas, kuriuo siūloma didinti mokesčius loterijoms, svarstytas prieš dvi savaites Seimo Biudžeto ir finansų komitete, iš anksto apie tai neinformavus suinteresuotų pusių. Komiteto posėdyje pakviesti dalyvauti tik Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovai.

Pasak loterijų asociacijos, pasiūlymai dar labiau apmokestinti loterijas atitinka tik Samoilo Kaco ir jo vadovautos Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos interesus. Prašoma surinktą medžiagą pridėti prie jau pradėto Generalinės prokuratūros ir STT ikiteisminio tyrimo.

Seimo komiteto posėdyje lapkričio 19 d. nutarta siūlyti mokesčius loterijoms didinti iki 15 proc.

Klausimas skubiai įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau vėliau išbrauktas – galimai apsižiūrėta, kad komitetui balsuojant nebuvo reikalingo narių skaičiaus.

Netrukus po to, registruotos penkių Seimo narių pataisos mokestį didinti dar labiau – iki 18 proc.

Biudžeto ir finansų komitete šiam pasiūlymui pritarta. Klausimo svarstymui komiteto posėdyje skirtos vos kelios minutės. Taip pat komitetas neketina dėl didinamų mokesčių prašyti Vyriausybės išvados, nors tai numatyta Seimo statute.

„Manome, kad tai yra galimai korupcinis pasiūlymas, kuris tik dar labiau padidintų atotrūkį tarp loterijų ir azartinių lošimų. Pritarus siūlymui didinti loterijų mokestį, loterijos, mažiausiai žalinga žaidimų rūšis, bus net tris kartus labiau apmokestinta už azartinius lošimus“, – sakė A.Karaliūnas.

Pasiūlymus keisti įstatymą pateikė Seimo narys Andrius Palionis.

„Mums kelia įtarimų, kad istorija, prasidėjusi vasarą, toliau skinasi kelią. Registruojamos Loterijų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama padidinti loterijų mokestį 40 proc.

Vyriausybės sprendimas buvo sutvarkyti azartinių lošimų rinką, o į svarstymus Seimo finansų i biudžeto komitete kviečiama asociacija, kuri figūruoja Seimo nario papirkimo byloje.

Politiką mokesčių sektoriuje formuoja Finansų ministerija, taigi mokesčiai turi būti didinami įvertinus poveikį. Dabar visa tai panašu į aukcioną, kai vienas sako, kad reikia apmokestinti pardavimo pajamas 15 proc,. paskui – 18 proc.

Man kelia susirūpinimą šalyje vykstantys teisėkūros procesai. Tarsi nebūtų kitų svarbių dalykų – labai skubama, stumiami siūlymai. Tai signalas, kad yra tikslai, kurių – nenorima, kad suprastų oponentai“, – sakė A.Karaliūnas.

Mokesčių schemos

Šiuo metu loterijoms ir azartiniams lošimams yra taikomi du skirtingi papildomo apmokestinimo principai.

Vienas jų – loterijų organizatoriai paramai arba labdarai skiria 8 proc. lėšų, gautų už parduotus loterijos bilietus.

Pavyzdžiui. „Euloto“ yra viena didžiausių parolimpinio sporto rėmėjų šalyje, „Olifėja“ remia Olimpinį komitetą. Iš viso yra 7 loterijų organizatoriai, kurie 8 proc. apyvartinių lėšų skiria paramai.

Kitas – loterijoms taikomas 5 proc. mokesčio tarifas.

Abu šiuos mokesčius parlamente dar šių metų pavasarį buvo užsimota padvigubinti.

Teikdami Seimui šiuos pakeitimus parlamentarai įtikinėjo, kad taip bus suvienodinta ir lošimų, ir loterijų konkurencinė aplinka.

Be to, kai loterijų organizatoriai bus įpareigoti skirti 16 proc. apyvartos lėšų paramai, sporto ir kultūros sektoriai gaus papildomų pinigų. O ir į valstybės biudžetą, padidinus mokestį iki 10 proc., iš loterijų papildomai kasmet esą bus surenkama 2 mln. eurų.

Tad gal ir normalu, kad mokesčius norima suvienodinti?

Apmokestinamos pajamos

Azartinių lošimų mokesčiai yra skaičiuojami kitaip. Šiame versle yra apmokestinamos tik grynosios pajamos, o skirti lėšų labdarai ar paramai jų organizatoriai nėra įpareigoti.

Pavyzdžiui, 2020-aisiais azartinių lošimų organizatoriai gavo per 1,3 mlrd. eurų pardavimo pajamų. Iš jų grynosios pajamos – pinigai, likę atsiskaičius su lošėjais, sudarė apie 103 mln. eurų.

Pernai loterijų organizatorių pardavimų pajamos sudarė 106 mln. eurų įplaukų: už tiek lėšų pardavė bilietų. Grynosios jų pajamos apie 50 mln. eurų.

Per pirmus tris šių metų ketvirčius loterijų verslas į biudžetą sumokėjo 11,75 mln. eurų mokesčių – daugiausiai iš visų šios rūšies verslų.

„Azartininkai“ pernai sumokėjo apie 12 mln. eurų mokesčio – tik į valstybės biudžetą. „Loterininkai“ gi – 13,8 mln. eurų, kurių dalis teko biudžetui, dalis – paramai.

Atrodytų, kad padvigubinus paramai skiriamą dalį, sportininkai jos sulauks dukart daugiau, o ir mokesčių pagausės. Tačiau matematika yra kitokia.

Seimo nariai pavasarį įrodinėjo, kad loterijų organizatorių pelno marža siekia 32-35 proc.

Tačiau, tikėtina, į tai nepažvelgė nė į vieną finansinę jų ataskaitą.

32 proc. – tai toji dalis pinigų, kuri lieka loterijoms organizuoti (bilietams platinti, tiražams organizuoti, darbuotojų algoms), sumokėjus 13 proc. mokesčių ir atidavus laimėtojams 55 proc. pajamų už parduotus bilietus. Reali pelno marža sukasi apie 7-8 proc.

Kieno ausys kyšo?

Pavasarį per įstatymo pakeitimų pristatymą buvo nuolat cituojama Nacionalinės azartinių lošimų verslo asociacijos „Žalioji knyga“. Tai – asociacija, vienijanti Kaune esančias didžiąsias azartinių lošimų bendroves „Top sport“ bei „Tetea- a-tete“ kazino.

Būta situacijos, kai šios asociacijos atstovas, siekiantis įteisinti tam tikros katregorijos lošimo automatus, statomus kavinėse, degalinėse ar parduotuvėse bei trokštantis kad loterijų verslas būtų nacionalizuotas, prieš porą metų buvo nubaustas už nelegalią lobistinę veiklą.

Taigi puolimo prieš loterijų organizatorius kampanija vyksta ne vienerius metus, o šiuo metu kaip tik pakilo nauja jos banga.

Vyksta ikiteisminis tyrimas

Šiemet birželį parlamentaras Matas Maldeikis viešai pranešė apie bandymą jį papirkti, esą Mindaugo Puidoko padėjėjas siūlė 50 tūkst. eurų kyšį už poveikį kolegoms Seime.

M. Maldeikis sako, kad azartinius lošimus organizuojantys verslininkai už 50 tūkst. prašė organizuoti Seime Azartinių lošimų įstatymo pataisą, kad nebūtų įvesta griežta gaunamų pajamų apyvartos kontrolė. Būtent apie šį bandymą paveikti politikas pranešė STT.

Įtarimai anuomet buvo pateikti dviem asmenims – M. Puidoko padėjėjui Kęstučiui Motiečiui ir verslininkui Samoilui Kacui. 

Lietuvoje azartinių lošimų rinkoje veikia trys tarpusavyje konkuruojančios verslo grupės.

Lietuvos lošimų verslo asociaciją sudaro užsienio kapitalo lošimų operatoriai „Olympic Casino Group Baltija“, „Lošimų strateginė grupė“ (Betsafe) ir „Baltic Bet“ (Optibet), užsiimanti lošimo namų, internetinio kazino, lažybų, lošimų automatų verslu.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacijai vadovauja Samoilas Kacas, kurio įmonė „Tet-a-Tet“ yra lošimo automatų lyderė. Kalbama, kad drauge veikia ir lošimų, lažybų ir interneto verslo gigantas „TOP sport“.

Trečioji – Lietuvos loterijų asociacija, kuriai priklauso garsioji „Olifėja“, jos didesnę pusę akcijų valdo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.