Bus ar vis dėlto nebus Lietuvoje įvestas visuotinis NT mokestis, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Antanas Čepononis, NT analitikas Arnoldas Antanavičius ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
A.Čepononis aiškino, kad kalbant apie visuotinį NT apmokestinimą vienas svarbiausių tikslų, kuris keliamas – noras savivaldybėms reikšmingai padidinti pajamas. Jei jos didės, didės ir savivaldybių finansinis savarankiškumas.
Vis dėlto parlamentaro manymu pirmajam būstui NT mokesčio neturėtų būti.
„Tai yra būtinybės prekė, į kurį neturėtume kėsintis. Aš siūlysiu, kad turtui regionuose – ne pagal turtinę galimybę mokėti mokesčius – būtų taikomas mažesnis NT. Dėl to į regionus keltųsi gyventi žmonės. Kai atsikelia daugiau gyventojų, gali ateiti verslas, investicijos“, – siūlė Seimo narys.
Tačiau, jo įsitikinimu, į įstatymą neturėtų būti smulkiai įrašyta, kam gali būti naudojami surinkti pinigai.
„Žiūrint biudžeto sandaros įstatymą labai aiškiai matyti, iš ko susidaro savivaldybių biudžetai. Viena dalis – turto mokestis. Pačiame įstatyme tikrai negebėsime įdėti, kad už turto mokestį surinkti pinigai eina ne suoliukams statyti. Tai – savivaldybės tarybos kompetencija, jie ir apsispręs.
Iki šių metų buvo taip: pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio nesurinkimas buvo dengiamas tų savivaldybių, kurios gebėjo turtą apmokestinti, susitarti su ūkininkais, padidinti koeficientą. Čia jau neteisybė ir neskatina savivaldybių žiūrėti į savo mokesčių surinkimą. O statys suoliuką ar stadioną, sprendimus reikia palikti savivaldybių taryboms. Jei jos tuos pinigus naudos neatsakingai, netaupiai, labai greitai rinkimai sustatys viską į vietas“, – svarstė A.Čepononis.
Ž.Mauricas teigdamas, kad vargu visuotinis NT mokestis išvengiamas, akcentavo, kad jame neturėtų būti išimčių.
„Šis mokestis negali būti labai didelis. Priešingu atveju atsiranda išimtys, nes kai kurie žmonės nesugebės jo sumokėti dėl mažų pajamų. Jei atsiranda išimtys – tada jau geriau jokio mokesčio. Niekas geriau nesugeba pasinaudoti išimtimis nei lietuviai“, – ironizavo ekonomistas.
Jo manymu, NT mokestis galėtų būti tarsi priedas prie komunalinių mokesčių, gal netgi ir mokamas kas mėnesį. „Tik jį reikia pateikti tokiu būdu: štai mes mažiname ar nedidiname darbo jėgos mokesčių, o tuomet atitinkamai didiname ekologinius ir turto mokesčius“, – kalbėjo banko atstovas.
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad kiekvienas antro būsto apmokestinimas ar mokestis nuo ploto turi ir neigiamų efektų, o tai gali paveikti rinką. Antrasis ar tolesni būstai paprastai nuomojami. Jei juos apmokestiname, tai kirs per nuomos rinką: gali sumažėti nuomos pasiūla – jauni specialistai bus priversti pirkti būstą arba, negavę nusipirkti, emigruoti. Kitas pavojus – vietoje žmonių į nuomos rinką ateis instituciniai investuotojai.
NT analitikas A.Antanavičius kalbėjo apie tai, kad pirmojo būsto turėtojai NT mokestį turėtų pajausti mažiausiai. Labiausiai tą turėtų pajausti tie, kuriuos Registrų centras vadina butų kolekcionieriais. Jie turi pinigų, noro skolintis, rizikuoti ir eina į NT rinką siekdami prisipirkti daugiau turto, kaitinti pačią rinką ir patys iš to išlošti, nes brangsta jų prisipirkti būstai. Pašnekovo manymu, mokestis turėtų būti taip sukonstruotas, kad labiausiai jį pajaustų pastarieji.
A.Antanavičius svarstė, kad viena NT mokesčio versijų galėtų būti pritaikant neapmokestinamąjį dydį. Taip automatiškai didelė dalis gyventojų mokesčio išvengtų. „Tarkime, kiekviena šeima galėtų turėti turto už 100 tūkst. eurų. Arba pats pirmas būstas iki tam tikros sumos galėtų būti neapmokestinamas. O jei kas turi vieną būstą, tačiau labai prabangų, galėtų susimokėti per prabangos mokestį. Esmė, kad mokesčio bazė turėtų būti išplečiama, tačiau nutaikyta ne į pačią vertę, kas dabar yra, o į būstą turinčių žmonių kiekį“, – aiškino A.Antanavičius.
Apskritai, jog nuomone, būtų galima svarstyti apie sandorio apmokestinimą: tiems žmonėms, kurie jau turi užgyvenę būstą, mokestis savaime atkristų, o tuos, kurie šiandien eina į rinką ir perką antrą trečią būstą, turėtų pasitikti sandorio mokestis, kaip kad yra Jungtinėje Karalystėje. Surinkti pinigai keliauja tiesiai į biudžetus, iš kurių valdžia stato municipalinį būstą, savivaldybėms palengvina galimybę pritraukti jaunas šeimas.
NT analitiko įsitikinimu, toks sprendimas stabdytų kainų augimą, vėsintų investuotojų lūkesčius ir tuo pačiu niekaip nenukentėtų būsto turėtojai, kurie daug metų rinkoje nedalyvauja.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad po visuotinio Registrų centro vertinimo būstai dažniausiai būna 30-40 proc. mažesne kaina nei rinkos. „Su vertėmis situacija gana sudėtinga: Registrų centas būstą mokestiniais tikslais pervertina kas 5 m. Iki šių metų žmonės mokestį mokėjo remiantis 2015 m. vertėmis, kai 2018-2019 m. rinka jau seniai buvo į priekį pabėgusi gal 20 proc. Tai labiau veikia žmonių naudai, – aiškino A.Antanavičius. -
Vystytojai nemažai naujų projektų stato centrinėse miesto dalyse. Tai tarsi nauja statyba, tačiau formaliai tai – rekonstrukcija. Labai daug naujos statybos objektų papuola į seną statybą – mokestine prasme tai bus mažos vertės. Kažkuria prasme būtų protingiau vadovautis Vakarų standartais: mokestines vertes nustatyti pagal sandorio kainą su sąlyga, kad jei žmogus pameluoja sandorio kainą, valstybė gali jį su 20 proc. priemoka atpirkti iš žmogaus“.
A.Antanavičius paminėjo ir dar vieną aspektą: daug valstybinio turto guli ministerijų balansuose, dalis jo apleista, jis nenaudojamas. Tai apsunkina naujos pasiūlos kūrimą, nemotyvuoja ministerijų to turto atsisakyti, kiti dar ir privilegijų gauna, jei turi, tarkime, poilsiaviečių. „Visas tas NT galėtų keliauti į pasiūlą, jei jis visas būtų apmokestinamas ir ministerijoms būtų prievolė išlaikyti“, – teigė A.Antanavičius.
LLRI prezidentė Elena Leontjeva įsitikinusi, kad kovoti su NT burbulu reikia stabdant pinigų spausdinimą. O tai, kas vyksta, tėra reakcija į tai, kas nutiko Europos Centriniam Bankui mus užliejus pinigais.
„Reikėtų kovoti kitomis priemonėmis, o ne mokesčio įvedimu, – teigė ji. -
Šio mokesčio administravimas – itin brangus. Ir pati Finansų ministerija pabrėžia, kad surinkti mokesčiai vargu pateisintų tokios brangios – ypač jei kalbama apie visuotinį NT – administravimo sistemos sukūrimą“.
E.Leontjeva pabrėžė: pirkdami būstą žmonės jau sumokėjo mokesčius nuo uždirbtų pajamų. Todėl ypač pensininkams, kurie turi būstą, nebėra jokio ekonominio šaltinio šį mokestį sumokėti. „Jis tikrai neatitinka teisingumo kriterijų“, – komentavo LLRI prezidentė.
Anot jos, norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą nebūtinai teisingas kelias didinti mokesčių tarifus ar įvesti naujus mokesčius – mažesni, skaidrūs ir proporcingi mokesčiai gali užtikrinti didesnį biudžetą.
