– Su kokia ekonomine situacija lietuviai pasitinka šventes?
– Ji tokia dviprasmiška. Viskas yra labai gerai ir puiku, žmonių pajamos didėja, visi užimti, laisvų darbo vietų taip pat labai daug ir tas, kas nori dirbti ir turi kvalifikaciją tikrai gali susirasti tiek aukštesnes pajamas, tiek patogesnę darbo vietą ir pan.
Tačiau neramina infliacija ir jos augimo greitis. Pati infliacija nėra baisus žvėris, tačiau baisu tai, kaip ji vystosi. Praktiškai nuo rugpjūčio kiekvieną mėnesį ji paauga po vieną procentinį punktą. Jau šiais metais gruodį galime pasiekti net ir 10 proc.
Nelabai daug vilčių yra ir dėl kitų metų. Dujos vakar pasiekė aukščiausią tašką – viršijo 1,10 Eur už kubinį metrą Olandijos biržoje, tad tos kainos, kurias laikėme baisokomis, buvo dar tik preliudija tam, kas artėja. Kitais metais toliau matysime didžiulį spaudimą verslui iš žaliavų pusės, nes tiek nafta, tiek dujos, metalai, mediena vėl pradėjo brangti gana stipriai. Tai neramina, nes tai pereis į kainas, kitais metais jos toliau išliks aukštos.
– Ar galime galvoti, kad visos tos kainos išliks aukštos, ar gali būti tokių prekių ir paslaugų, kur jos visgi stabilizuosis?
– Nelabai brangsta įvairūs drabužiai, avalynė, bet ilgainiui ir ten matysime brangimą. Nėra labai daug paguodžiančių naujienų. Pirma, pabrango visos žaliavos, antra, atlyginimai taip pat didėja, kas irgi yra tam tikra žaliava ir kaštai verslui.
Trečia, mes Lietuvoje gal ir sakome, kad turime kažkokias kitokias tendencijas negu likęs pasaulis, bet taip nėra: tokios pačios tendencijos yra ir Vakarų Europoje, ir JAV – visi turi darbo, atlyginimai auga, tačiau infliacija gviešiasi kitais metais tą atlyginimų augimą tikrai apkarpyti.
Iki šiol galėjome guostis kad atlyginimų augimas yra greitesnis negu infliaciniai procesai, bet dabar nesu tikras, kad kitų metų sausio vasario mėnesiais nematysime tokios situacijos, kad visgi infliacija auga greičiau negu atlyginimai.
– Vertinant iš ekonominės ir finansinės perspektyvos, ar lietuviai įpirks dovanas ir šventinio stalo valgius lygiai taip pat, kaip ir praeitais metais?
– Manau, kad šiais metais turėsime tikrai ne ką blogesnes Kalėdas ir dėl to labai išgyventi nereikėtų. Tik klausimas: ar verta visa tai pirkti, ką ketiname? Sakyčiau, kad galbūt per šį šventinį laikotarpį geriau susikaupti, pabūti su namiškiais ir mažiau pirkti daiktų, kurių galbūt ne visai mums reikia, o tiesiog, jeigu norime kam nors ką nors padovanoti, tai geriau padovanoti kokią nors investiciją arba tai, kas pinigus uždirba.
Dabar yra laikas persižiūrėti savo šeimos finansus ir pasižiūrėti, kaip gyvensime toje naujoje aplinkoje – su tomis aukštomis kainomis ir pan., kuri jau dabar ateina. Nereikėtų persistengti su Kalėdomis, kad sausį ir vasarį nereikėtų galvoti, iš kur gauti papildomų pinigų.
– Ar nenutiks taip, kad lietuviai vietoj to, kad savo uždirbtus Lietuvoje pinigus čia ir išleistų prekėms ar paslaugoms, masiškai trauks į Lenkiją ir kitas kaimynines valstybes?
– Šiek tiek abejoju, kad ten lietuviai trauks masiškai, nes iš tiesų žmonių pajamos yra pakankamai aukštos ir jie gali komfortiškai nusipirkti kad ir brangesnių prekių, bet čia, Lietuvoje. Tie, kurie anksčiau važiuodavo į Lenkiją, tikėtina, kad važiuos ir toliau, ir ne tik maisto prekių, bet ir degalų.
Tikėtina, kad dyzelinas Lietuvoje brangs dėl didėjančio akcizo ir skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos bus gana reikšmingas, kad apsimokėtų ten važiuoti. Manyčiau, kad tas masinis traukimas į Lenkiją būtų tokiu atveju, jei turėtume kokią didesnę ar mažesnę finansinę krizę, tada, kai žmonėms iš tiesų reikėtų taupyti.
– Kokias asmenų ir visuomenės grupes, jūsų manymu, paveiks tas po Naujų numatomas dar didesnis kainų kilimas?
– Natūralu, kad gaunatys mažesnes pajamas yra jautresni tokiems maisto, elektros, šildymo kainų pokyčiams. Tas, kas uždirba 2 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) ir daugiau, tai natūralu, kad gali susitvarkyti daug lengviau.
Gera žinia ta, kad tie, kurie gyvena iš minimalios mėnesio algos (MMA), jų atlyginimai auga net virš 13 proc., tad tą infliaciją turėtų įveikti. Žinoma, liūdna, kad pažeidžiamiausi žmonės negalės pasinaudoti tuo atlyginimų augimu, bet jų perkamoji galia turėtų bent jau nemažėti, palyginti su šiais metais.
– Stipriai brangsta ir žaliavos. Dalis ekonomistų sako, kad jų kainų kilimas bus laikinas dėl to, kad gamintojai ilgainiui atkurs sumažėjusias atsargas. Kaip jūs tai vertinate? Kada to sulauksime?
– Natūralu, kad kainos svyruoja ir kažkada gali ir kristi. Labai tikėtina, kad iki šaltojo sezono pabaigos tikrai nematysime kainų sumažėjimo, veikiau atvirkščiai – galima tikėtis netgi ir padidėjimo.
Tai labai akivaizdžiai matosi žiūrint į naftos kainas, kuri šiek tiek krito, kai atsirado naujas koronaviruso atmaina, bet dabar vėl šauniai grįžta atgal ir bando kopti į naujas aukštumas. Nelabai tikiu, kad be kitų metų vidurio pamatysime kažkokį atsitraukimą ar palengvėjimą – tai iš tiesų bus sudėtingas laikotarpis tiek verslui, tiek gyventojams.
Kainos faktas, kad yra laikinos, bet kol kas jų mažėjimo prošvaisčių nėra labai daug, nes viską labai stipriai stumia energetika ir jos kainos neišvengiamai atsiliepia visos produkcijos galutinėse kainose.
– Stipriai brangsta ir nekilnojamasis turtas (NT), tačiau neseniai buvo paskelbta, kad pirkėjų jam tikrai netrūksta. Ko galime tikėtis kitais metais? Tos būstų kainos išliks tokios pačios ar taip pat, kaip ir visos žaliavų kainos, kils?
– Manau, kad ilguoju periodu NT yra užprogramuotas brangti. O kitais metais manau, kad vis tiek po truputį atsiras daugiau tos pasiūlos – statybininkai tikrai nemiega ir vysto didžiules butų statybos apimtis. Statybos vyksta, ypač Vilniuje, Kaune taip pat vystomi dideli objektai.
Esant tokiai aplinkai, kai viskas brangsta, tikėtina, kad kažkiek tos kainos judės į viršų, bet labai staigaus didelio NT brangimo tikrai nereikėtų tikėtis, tuo labiau, kad jis paskutiniu metu visai sėkmingai išaugo. Ir ta pasiūla, kuri atsiras, tą procesą gali suvaldyti, o tai yra gerai, nes neleis išsipūsti burbului.
O šiandien būstų įperkamumas yra tikrai geras, žmonės gali nusipirkti būstą ir tai santykinai nėra jau taip labai brangu. Sakyčiau, rinka susireguliuos su nedideliu kainų augimu.
– Ar galime sakyti, kad šiuo metu esame viena iš prabangesnių ES valstybių?
– Žiūrint, su kuo lyginsime. Jeigu žiūrėsime į Pietus ar tas šalis, kurios tikrai turi rimtų ekonominių problemų – Ispaniją, Graikiją, Italiją – mes iš tiesų gyvename labai gerai. Žmonės turi pinigų, didžiausias santaupas Lietuvos istorijoje, Lietuvos įmonių prekių ir palsaugų eksportas važiuoja taip, kaip niekada nevažiavo, tai viskas čia atrodo gerai.
Aišku, yra ir į ką lygiuotis – ta pati Šveicarija, kur tikrai pragyvenimo lygis yra gerokai aukštesnis. Tai, sakyčiau, mes esame greitai judanti valstybė ir bent kol kas judame į gerąją pusę – gyvenimo kokybė gerėja.
