Vidutinė suma, kurią šalies gyventojai ketino išleisti dovanoms per šių metų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, – 138 eurai.
Tai atskleidė 2021 metų lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis atlikta tradicinė bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa.
Šiais metais vidutinė suaugusio šalies gyventojo numatoma išleisti suma dovanoms per ateinančias šventes yra pati didžiausia iš kada nors anksčiau buvusių. Pernai išlaidų dovanoms vidurkis buvo 120 eurų, o prieš įvedant eurą 2014 metų pabaigoje – 63 eurai.
Dosnesni bus vadovai
Daugiau nei 200 eurų dovanoms ketino nepašykštėti maždaug septintadalis apklaustųjų. Tai dažniau vyrai, 30–49 metų asmenys, didmiesčių gyventojai, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą.
Kad dovanoms skirs tokią sumą, prisipažino 45 proc. apklaustų vadovų, specialistų ir tarnautojų.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) šalies gyventojų dovanoms ketino išleisti nuo 101 iki 200 eurų, maždaug tiek pat žmonių – nuo 50 iki 100 eurų. Tarp pastarųjų – dažniau moterys, vyresni nei 50 metų asmenys, kaimo gyventojai, darbininkai, ūkininkai.
Kiek mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jie šiais metais neketina pirkti jokių dovanų per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes (prieš metus tokių buvo 5 proc.).
Neišlaidauti dažniau žadėjo vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai, turintys mažiausias (iki 800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.
Šių metų tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus ketinančių skirti daugiau pinigų dovanoms labiau padaugėjo tarp 30–49 metų respondentų, didmiesčių gyventojų, o kaime ši suma beveik nepakito. Šiemet gerokai dosnesni žadėjo būti vadovai. Jie dovanoms planavo skirti po 248 eurus – 69 eurais daugiau nei prieš metus.
Išlaidas lemia pajamos
Lyginant apklausos duomenis nuo 2016 metų galima išskirti tokį dėsningumą – tiek, kiek padidėja žmonių pajamos per metus, maždaug tiek pat didėja ir dovanoms per šventes skirta suma.
Lietuviai jau šeštus metus iš eilės tam nusiteikę išleisti maždaug ketvirtadalį vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančių pajamų.
Šių metų rudenį vidutinės namų ūkio mėnesinės pajamos buvo 1363 eurai, o pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, – 591 euras. Solidžiausias pajamas gauna penkių didžiausių šalies miestų žmonės (atitinkamai 1685 ir 705 eurai), o mažiausias – kaimų gyventojai (atitinkamai 1150 ir 490 eurų).
Įpročius keitė pandemija
O kaip ketinama švęsti Naujuosius metus? Lietuvių įpročiai čia ilgą laiką buvo labai stabilūs ir per pastaruosius 20 metų beveik nesikeitė. Bet dėl gyvenimą sujaukusios koronaviruso pandemijos 2021-uosius daug didesnė žmonių dalis nei anksčiau sutiko vieni savo namuose (tokių buvo beveik pusė apklaustųjų).
Tačiau šio rudens apklausa parodė, kad daliai gyventojų jau pabodo būti užsidarius, – namuose vieni ar tik su savo šeima planavo švęsti 38 proc. respondentų. Tai dažniau moterys, vyresni nei 50 metų asmenys, skurdžiau besiverčiantys kaimų ar mažesnių miestų gyventojai, pensininkai.
Užtat 7 proc. padaugėjo žmonių, nusiteikusių Naujųjų metų sutiktuvių proga pasisvečiuoti pas gimines ar draugus.
Kad ankstesni lietuvių įpročiai pamažu sugrįžta į pandeminį lygį, parodė ir nemažos dalies apklaustųjų noras švęsti aktyviai – prieš metus ketinusių Naujuosius sutikti restoranuose, kavinėse, miestų, gyvenviečių aikštėse, gatvėse, gamtoje už miesto, užsienyje buvo tiktai 3 proc., o šiemet šis skaičius ūgtelėjo iki 6 procentų.
Tiesa, 2019-aisiais tokių aktyvių šventėjų buvo 9 procentai.
Kaip ir ankstesniais metais, kas trečias respondentas likus mėnesiui iki Naujųjų metų šiemet dar nebuvo nusprendęs, kaip juos sutiks.
Skelbiant šiuos apklausos duomenis nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
