Dėl darbo užmokesčio naujovės galime išvysti pokyčių ir parduotuvėse: ne visose pavyks atsiskaityti grynaisiais?

Dar vasarą Seimo priimta Darbo kodekso pataisa šiandien jau tapo nesuvokiama realybe daliai lietuvių. Vis tik garsiai minima problema dėl bankomatų trūkumo tėra tik paviršinė – ekspertai mano, kad toks pokytis pakeis lietuvių verslo modelį, sukurs nepatogumų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o šešėlis gali ir nesumažėti.

Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas dėstė, jog didesnis iššūkis yra tas, jog dar nemaža dalis lietuvių prioritetą teikia gryniesiems pinigams, todėl ir susiduria su nesklandumais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ž.Mauricas dėstė, jog didesnis iššūkis yra tas, jog dar nemaža dalis lietuvių prioritetą teikia gryniesiems pinigams, todėl ir susiduria su nesklandumais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Lazutka.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ž.Mauricas dėstė, jog didesnis iššūkis yra tas, jog dar nemaža dalis lietuvių prioritetą teikia gryniesiems pinigams, todėl ir susiduria su nesklandumais.<br>V.Balkūno nuotr.
Ž.Mauricas dėstė, jog didesnis iššūkis yra tas, jog dar nemaža dalis lietuvių prioritetą teikia gryniesiems pinigams, todėl ir susiduria su nesklandumais.<br>V.Balkūno nuotr.
Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>T.Bauro nuotr.
Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>T.Bauro nuotr.
Darbo kodeksas aiškiai reglamentuoja darbo trukmę visiems Lietuvoje dirbantiems darbuotojams, nepaisant tautybės, todėl ukrainiečiai, net ir dirbdami viršvalandžius, negali viršyti nustatytos darbo trukmės, tad atitinkamai ir užsidirbti daugiau negali.<br>M.Patašiaus nuotr.
Darbo kodeksas aiškiai reglamentuoja darbo trukmę visiems Lietuvoje dirbantiems darbuotojams, nepaisant tautybės, todėl ukrainiečiai, net ir dirbdami viršvalandžius, negali viršyti nustatytos darbo trukmės, tad atitinkamai ir užsidirbti daugiau negali.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>M.Pata
Dalyje Lietuvos smulkiųjų verslų vis dar nėra populiari praktika atsiskaityti banko kortele, visgi sąlygas diktuoja pardavėjas.<br>M.Pata
Ž.Mauricas dėstė, jog didesnis iššūkis yra tas, jog dar nemaža dalis lietuvių prioritetą teikia gryniesiems pinigams, todėl ir susiduria su nesklandumais.<br>V.Balkūno nuotr.
Ž.Mauricas dėstė, jog didesnis iššūkis yra tas, jog dar nemaža dalis lietuvių prioritetą teikia gryniesiems pinigams, todėl ir susiduria su nesklandumais.<br>V.Balkūno nuotr.
K.Kupšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
K.Kupšys.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2022-01-16 19:12, atnaujinta 2022-01-18 07:45

Ilgalaikė perspektyva nedžiugina

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas didelės problemos dėl pinigų išgryninimo nemato.

„Galbūt tik tam tikrose specifinėse lokacijose yra tam tikrų iššūkių, nes pinigų išgryninimo paslaugas teikia pakankamai didelis spektras įmonių. Tai nėra tik bankai, praktiškai kiekviename prekybos centre pinigus galima išsigryninti“, – komentavo ekonomistas.

Lietuvos bankas bankomatų trūkumo problemą žino. Parengtas ir projektas, pagal kurį nuo liepos 1 d. skirtingose Lietuvos gyvenvietėse jau stovės šimtas naujų bankomatų.

„Gyventojai išsigryninti pinigus gali ne tik „Perlo“ terminaluose, ne tik prekybos vietų kasose arba spaudos kioskuose, bet ir kai kurių Kredito unijų skyriuose ir kasose“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė Lietuvos banko vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys taip pat įžvelgė problemų: „Buvo padaryta klaida, kad pirmiausia priimtas pakeitimas, verčiantis mokėti negrynaisiais pinigais, sakant, kad po to bus pasirūpinta, jog žmonės neturėtų problemų juos išsigryninti, kad tam padės susitarimas su bankais, kuriuo įpareigojama padidinti pinigų išgryninimo vietų skaičių.

Tarp šito veiksmo, kai jau mums mokama negrynaisiais pinigais, ir veiksmo, kai bankai tuos terminalus pastatys, praeis mažiausiai pusmetis. Jau dabar tie, kurie buvo pripratę darbo užmokestį gauti grynaisiais, turės nepatogumų, nes bankomatas nebūtinai yra arti jų.“

K.Kupšys įsitikinęs, jog privalomas atlyginimų išmokėjimas į darbuotojų banko sąskaitas tiesiog atima pasirinkimo laisvę: „Mes lygioje vietoje sukuriame nepatogumus ir dabar prievarta įgrūdame į bankų sistemą, gyventojai prievarta turi pradėti naudotis kortele. Tokioje situacijoje mes atimame galimybę rinktis.“

Be to, jo teigimu, yra žmonių, kurie visada turi šiek tiek grynųjų, jei sugestų banko kortelė ar sutriktų interneto ryšys.

Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Jurevičienė teigė, jog tokiam valdžios sprendimui pritaria. Jai keista, kaip iki pat dabar atlyginimai darbuotojams galėjo būti mokami grynaisiais.

„Man visą gyvenimą atlyginimą mokėjo į banko sąskaitą, galbūt 1995 m. paskutinį kartą mokėjo grynaisiais“, – dalijosi patirtimi ji.

Anot D.Jurevičienės, nėra problemų ir su pinigų išgryninimu. „Kam juos apskritai grynintis? Gal tiesiog visur įdiekime atsiskaitymus kortele.

Kai kitaip suvoksime problemą, ir šešėlio bus mažiau, nes grynųjų pinigų gavimas a priori didina šešėlį, čia net nėra apie ką kalbėti. Tada ekonomikoje suksis visi pinigai, nes tie, kurie sukasi kišenėje, nelabai prisideda prie ekonomikos“, – kalbėjo profesorė, paminėdama, kad apskritai laikyti pinigus banko sąskaitoje yra saugiau, ypač vyresnei kartai.

Be to, kaip sakė Ž.Mauricas, nemaža dalis lietuvių prioritetą teikia gryniesiems pinigams, nes dėl to papildomų kaštų nejaučia. Tačiau tokios išgryninimo procedūros verslams kainuoja nemažai.

Problemų šaknys giliau

Pasak D.Jurevičienės, nuo išmaniųjų technologijų nebepabėgsime, tad reikia mokytis jomis naudotis visiems. Taip neliktų poreikio ir gryniesiems.

„Turiu labai gerą pavyzdį: mano tėčiui šiemet sukaks 90 m. ir jau 15 m. jis pinigus gauna bankiniu pavedimu, o už komunalines paslaugas atsiskaito internetine bankininkyste“, – pasakojo ji, užsimindama, kad ir maistą į namus jos tėtis geba užsisakyti internetu.

„Jeigu mes laikome Lietuvą europietiška, išsilavinusia, fintech šalimi, reikėtų išspręsti ir grynųjų pinigų problemą“, – sakė VILNIUS TECH Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja.

Ž.Mauricas taip pat pripažino, kad Lietuvai jau laikas vytis Skandinavijos šalis, kuriose grynųjų vietiniai verslai ir gyventojai „kratosi kaip velnias kryžiaus“. Jie, priešingai nei mes, net skundžiasi, kai prašoma atsiskaityti grynaisiais, o ne banko kortele.

Ekonomistas pastebi, kad Lietuvoje grynųjų pinigų poreikio šaknys yra gilesnės. Yra nemažai smulkiųjų verslų, į kuriuos užsukus, tenka atsiskaityti grynaisiais, juk sąlygas diktuoja pardavėjas. Tačiau jei šis reikalautų atsisakityti tik banko kortele, grynųjų reikėtų mažiau.

„Nėra taip lengva tai padaryti, bet kryptis neišvengiama“, – komentavo ekonomistas.

Visgi K.Kupšys į tai žvelgia kritiškiau: „Pažiūrėkime į viską iš darbdavių perspektyvos, juk, pavyzdžiui, parduotuvė dalį surinktų pinigų panaudoja atlyginimams išmokėti. Tai visiems gerai: klientams gerai, nes jie gali atsiskaityti grynaisiais, parduotuvei gerai, nes čia pat tuos pinigus panaudoja, o darbuotojai irgi gauna grynuosius.

Šioje grandinėje niekas nepralošia. O dabar parduotuvei reikės per savaitę ar mėnesį surinktą sumą nuvežti į banką arba įnešti pinigus į bankomatą, priimantį grynuosius.“

Anot Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario, jau dabar galima nuspėti, kokia bus verslų reakcija.

„Parduotuvėse daugės skelbimų, kad grynuosius priima tik viena kasa. Prekybos centrai sakys neturintys, kur grynųjų dėti, tai siaurins jų priėmimą“, – įsitikinęs K.Kupšys.

Anot jo, visų gyventojų vertinti vienodai negalima: „Gal ta maža dalis žmonių dėl kažkokių priežasčių banko paslaugomis tiesiog negali naudotis: galbūt turi negalią, galbūt jiems trūksta skaitmeninio raštingumo,o gal jie turi tam tikrus įsitikinimus.“

Šešėlio nesumažins?

Vis tik Ž.Mauricas sprendimą darbo užmokestį mokėti tik bankiniu pavedimu vertina, kaip mažą žingsnelį skaidresnės ekonomikos link, tačiau stebuklų nesitiki. Pasak ekonomisto, Lietuvoje itin populiaru už automobilius ar nekilnojamąjį turtą atsiskaityti grynaisiais, tai įprasta ir atsiskaitant už individualią veiklą. Būtent čia daug pokyčių galime ir nesulaukti.

Nepaisant įsišaknijusios praktikos, ekonomistas spėja, kad atsiskaitymų negrynaisiais ekonomikoje padaugės, bet toks valdžios sprendimas nebūtinai tinkamas – visko kirviu nukirsti gal ir nereikėjo.

Štai Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka taip pat pritarė, jog dalis visuomenės tokį valdžios sprendimą šiais metais pasitinka tikrai sunkiai: bankomatų trūkumo problema mažuose miesteliuose išlieka.

Turbūt pagrindinis šios Darbo kodekso pataisos nepatogumas tiems, kurie dėl poreikio išsigryninti grynuosius, turi važiuoti į kitą miestą ar miestelį, kuriame yra bankomatas ar kitos pinigų išgryninimo vietos.

Nors D.Jurevičienė buvo įsitikinusi, jog toks valdžios sprendimas sumažins šešėlį, R.Lazutka tuo netiki: „Kas dabar moka vokeliuose, tas ir toliau gali į banką pinigų nepervesti.“

K.Kupšys taip pat laikosi nuomonės, kad skaidrumo nepadaugės: „Prisidengiant šešėliu šis sprendimas yra parodytas kaip gėris. Neva egzistuoja šešėlis, kai algos yra išmokamos grynaisiais, tai dabar kirskime per grynuosius ir nebebus išmokama grynaisiais. Tai, kad sumažės šešėlis ir atlyginimų mokėjimas vokeliuose, yra naivu.“

„Daroma prielaida, kad grynieji lygu šešėliui, o negrynieji – joks šešėlis. Nebūtinai taip ir yra, – akcentavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys. – Nesąžiningas verslas šiaip ar taip nusispjaus į šią naują tvarką.“

K.Kupšio teigimu, valdžia „savo sprendimo buldozeriu pravažiavo per visą visuomenę“, yra neatsižvelgdama į visų poreikius. Anot jo, vieninteliai iš to išlošė bus bankai ir elektroninių pinigų tvarkytojai, mat taip Lietuvos valdžia davė bankams daugiau svertų ekonomikoje – jie sulauks daugiau klientų, atitinkamai – ir pelno.

„Tokiam sprendimui prakišti vasara yra pats patogiausias laikas. Vasarą, kai visi rūpinasi, kaip sugriebti tą saulės spindulį, priimti sprendimą, kuris įsigalios kažkada žiemą, reiškia, kad jis bus faktiškai nepastebėtas. Už pusmečio įsigaliosiantys sprendimai tuo metu atrodo pernelyg toli“, – pastebėjimu pasidalijo K.Kupšys.

Seimas dar 2021 metų birželį priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nuspręsta nuo 2022 m. sausio 1 d. darbo užmokestį ir dienpiginius išmokėti tik bankiniu pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą. Šios pataisos išimtis – jūrininkai, kuriems bus sudarytos galimybės gauti iš darbdavių grynuosius pinigus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.