Nėra darbo kultūros
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė bandymą susisiekti po darbo vadina kultūros trūkumu. Anot jos, turėtų būti savaime suprantama – jeigu darbo valandos baigėsi, darbdavys nebeturėtų trukdyti, nebent tai būtų kokios nenumatytos situacijos.
„Bet darbdavys turėtų turėti kultūros ir gerbti asmeninį darbuotojo poilsio laiką. O tai, kad portugalams šį klausimą prireikė net įtvirtinti įstatymu, rodo, kad ne vien tik Lietuvoje egzistuoja ši problema, kai darbdaviai noriai naudojasi darbuotojo laisvalaikiu“, – portalui lrytas.lt kalbėjo LPSK pirmininkė.
Jos teigimu, Lietuvoje darbo kultūros dar labai trūksta. Visgi I.Ruginienė pasidžiaugė, kad viena kita įmonė jau įsiveda teigiamų naujovių: pavyzdžiui, kai kurių įmonių darbuotojams galima el. laiškus išsiųsti bet kada, tačiau, jei tai padaroma ne darbo metu, gaunamas automatinis atsakymas, kad laiškas bus perskaitytas darbuotojo darbo valandomis.
„Manau, kad tai labai graži praktika, iš kurios atsiranda darbo kultūra. Bet, jeigu neišeina formuoti darbo kultūros, tada jau reikėtų įvesti įstatymą. Žinoma, atskiri susitarimai tarp darbuotojų ir darbdavių galėtų būti, nes yra visokių nenumatytų atvejų. Bet, jei kartais tektų padirbėti poilsio dieną, už tai turėtų būti atitinkamai sumokama, suteikiamas kitas laisvas laikas“, – svarstė ji.
Visgi jeigu darbuotojai trukdo viršininką ne darbo metu, arba kolegos vieni kitus, tai čia jau yra darbdavio problema – reiškia, kad jis nesugeba tinkamai organizuoti darbo ir paaiškinti, kokios yra taisyklės, tikina I.Ruginienė. Ir ypač tai išryškėjo per pandemiją.
„Kai visi pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, visi ėmė dėliotis sau asmeninius darbo grafikus. Mat vienam geriau ryte padirbėt, kitam – vakare, o darbdaviui juk dažniausiai nėra jokio skirtumo, svarbiausia, kad laiku ir kokybiškai būtų atlikti darbai. Na bet tada ir išeina, kad vienas dirba naktį ir rašinėja kitiems kolegoms, kurie dirba dieną“, – aiškino LPSK pirmininkė.
Dirbi viršvalandžius – esi geras
I.Ruginienė piktinosi, kad Lietuvoje jau net darbo pokalbio metu kai kada formuojama nuomonė, jog normalu dirbti viršvalandžius. Neva kuo daugiau darbuotojas dirbs, bus lankstesnis, tuo labiau bus mylimas, laikomas geru ir lojaliu. „Darbdaviai dar nesigėdija statyti vieną darbuotoją prieš kitą, juos lyginti: „Va, žiūrėk, šitas jau 17 val. baigė darbą ir išėjo namo. O va šitas dar 2 val. po darbo padirbėjo – jis geresnis darbuotojas, galbūt aš jam skirsiu priedą“.
O darbuotojai labai nori įsiteigti savo darbdaviui, neriasi iš kailio, kad tik būtų geri, kad juos pagirtų. Taip tada ir būna suformuojama praktika, kad turi padirbėti ir savaitgalį, ir dar kažką padaryti – tik tada būsi geras“, – neslėpė apmaudo LPSK pirmininkė.
Ji taip pat pastebi ir darbdavių įsitikinimą, kad jeigu darbuotojas turi tarnybinį telefoną, jis privalo juo atsiliepti bet kada, o jeigu jam suteikiamas kompiuteris, jis turi nuolat budėti prie el. pašto. „Lietuvoje darbdaviai pyksta, kai jiems darbuotojai neatsako ne darbo metu. Tačiau tai nėra normalu“, – aiškino I.Ruginienė.
Nors Portugalijoje susisiekti su darbotojais buvo uždrausta daugiau kaip 10 darbuotojų turinčių įmonių vadovams, tačiau LPSK pirmininkė tokį skirstymą vadina nesąmone. Pasak jos, kiekvienas darbuotojas ateina dirbti į bet kokią įstaigą ar įmonę susitardamas dėl tam tikrų darbo valandų ir, jei dirbs daugiau negu nustatyta, tai jiems ilgalaikiu periodu gali turėti labai daug neigiamų pasekmių.
„Čia tik darbdaviui atrodo, kad darbuotojai turi rūpintis įmone, nes juk „mes šeima“, „mes komanda“, „visi turime prisidėti prie bendro gėrio ir visiems bus geriau“, „jeigu įmonei gerai, ir darbuotojams gerai“. Bet, jeigu žmonės dirba netausodamas savo sveikatos, aukodamas poilsio laiką, tai po kelerių metų jie jau pastebi, kad praranda sveikatą ir jiems sunku dirbti.
Tada taip ir išeina, kad vos sulaukę 50 metų žmonės nebegali dirbti sunkesnio darbo, nes nebeturi sveikatos. O visuomenė senėja, į darbo vietas pritraukti jaunimą labai sunku. O 50 metų žmogus juk galėtų dar dirbti 15 metų, kaip Vakarų Europoje, bet jis jau nebeturi sveikatos. Todėl svarbu gerbti darbuotojo poilsį, kurio metu jis atstato jėgas, kad galėtų visu pajėgumu dirbti kitą dieną“, – sakė I.Ruginienė.
Reikia labiau save gerbti?
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat sutinka, kad trukdyti žmones po darbo nėra gera praktika ir apie tai reikia daugiau kalbėti. Visgi jis mano, kad uždrausti to įstatymais nereikėtų. „Visada galvojame, kad reikia viską sureguliuoti, uždrausti, kažką nustatyti – bet gyvenimas teka sava vaga. Aš pats darbdavys ir, pavyzdžiui, savo išeinantiems atostogauti darbuotojams sakau: „Tiesiog atsijungiate ir viskas“.
Manau, kad tai yra tam tikros verslo praktikos klausimas, tad klaidinga galvoti, kad viską galima išspręsti parašius naują Darbo kodekso straipsnį“, – portalui lrytas.lt dėstė A.Romanovskis.
Jo teigimu, taip pat visai neaišku, kokio lygio apskritai yra ši problema Lietuvoje. „Lietuvoje darbo kultūra tokia, kad savaitgaliai yra šventas dalykas. Man atrodo, kad čia aktualiau kokių Vakarų Europos kultūros didelių korporacijų darbuotojams, kurie jau yra „perdegę“, nes vietoj 8 val. dirba po 12 val.
O Lietuvoje to nelabai teko matyti. Ir ypač pandeminėmis sąlygomis kažkokį reguliavimą įvesti būtų sudėtinga, nes dabar apskritai pasikeitusi visa bendravimo kultūra, tad nemanau, kad šis sprendimas išspręstų kokias problemas.
Be to, būna, kad ir darbuotojai darbo metu turi atsitraukti nuo darbo, kad galėtų išspręsti savo kokias problemas ir tenka darbdaviui į tai žiūrėti lanksčiai. Visko tiesiog neįmanoma sureglamentuoti. Turi keistis pats žmonių požiūris, elgesys. Galų gale, kas ten seks, ar laikomasi įstatymų? Vis tiek galiausiai viskas susiveda į darbdavio ir darbuotojo santykius“, – svarstė LVK prezidentas.
Taip pat, jo manymu, daug kas dar priklauso nuo darbo pobūdžio. Dirbančius statybose vargu, ar kas vakare iškvies į darbą, taip dažniau pasitaiką specifinėje veikloje, paslaugų srityje.
„Bet manau, kad viskas priklauso nuo darbuotojo ir darbdavio bendravimo kultūros. Darbas turi būti dirbamas darbo metu, žinoma, gali būti išimčių, bet tam mes jau turime viršvalandžius. Aišku, dažniausiai, ypač geriau apmokamuose darbuose, viešajame sektoriuje retai tuos viršvalandžius kas apskaito – tiesiog gyvenimas susklosto kitaip negu mes planuojame“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Pasak jo, nors būna situacijų, kai darbuotojas jaučia pareigą padėti darbdaviui arba darbdavys paprašo pagalbos, visgi tai dažniau yra išimtys, todėl tai reikia atskirti nuo piktnaudžiavimo. Jeigu darbuotoją nuolat priverčia dirbti iki 20 val., kai jo darbo laikas yra iki 17 val., tai nėra normalu.
„Ir šiaip tiesiog nekeli ragelio, kai nedirbi – darbdavys negali reikalauti, kad žmogus visada būtų budėjimo režime. Taip pat dabar yra milžiniškas darbuotojų trūkumas, tad dabar darbuotojas yra stipresnioji pusė. Todėl dabar darbuotojai jau neleidžia darbdaviui piktnaudžiauti ir trukdyti juos savaitgaliais. Savaitgaliai ir laikas po darbo yra žmogaus laikas“, – sakė LVK prezidentas.
Gali apsunkinti darbo santykius
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė portalui lrytas.lt taip pat sakė nemananti, kad reikėtų tokio įstatymo. Jos teigimu, yra labai skirtingų verslo modelių, santykių tarp darbdavių ir darbuotojų, o tam tikrose specialybėse apskritai yra labai lankstus grafikas.
„Geriau būtų, jei darbuotojai ir darbdaviai viską susitartų įmonės viduje ar profsąjungų lygmenyje, o ne įstatymų. Keičiasi darbo rinka, patys verslo modeliai, viskas lankstėja ir tokiomis aplinkybėmis ieškoti grubaus bendro vardiklio tikrai nėra gerai – tai gali labai stipriai apsunkinti darbo santykius. Be to, ir atsekti tai būtų sunkumu, ir šiaip atsiranda daug įvairių problemų.
Ypač dabar, kai yra nuotolinis darbas, atsiveria daug galimybių lanksčiai dirbti ir vis mažiau žmonių, ypač paslaugų sektoriuje, dirba grafiku nuo 8 iki 17 val. Kadangi tie grafikai keičiasi, darbuotojai vis dažniau turi savo individualias rutinas, manau, kad kontaktas su darbdaviu ne darbo valandomis turėtų būti įmanomas“, – įsitikinusi ji.
