Pernai, neatskaičius mokesčių, „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus vidutinis atlyginimas buvo 10 346 eurai, pavaduotojo, kitų aukščiausio lygio vadovų – po 7068 eurus, „Ignitis grupės“ vadovo vidutinė alga – 10664 eurai, aukščiausio lygmens vadovų – 7786 eurai.
Vis dėlto buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad, norint sumažinti gyventojams sąskaitas, ne nuo vadovų algų reikėtų pradėti. „Alga – tik vienas komponentų ir tikrai ne didžiausias“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Anot pašnekovo, čia reikia platesnio požiūrio – peržiūrėti visų energetinių įmonių, kurių energetiniai resursai brangsta, biudžetus: tiek galimas investicijas, tiek planuojamas pajamas, o ypač – pelną.
„Biudžetai buvo sudaryti numatant pelną. Jis paprastai dividendų forma išmokamas akcininkams. Tai būtų pagrindinis šaltinis, kuris leistų mažinti sąskaitas gyventojams. Nes sudarant biudžetą, be abejo, buvo numatytos išlaidos įvertinant ir pelną, ir mokamus dividendus. Reikia tik įvertinti, koks buvo biudžete numatytas pelnas – tai būtų pakankamai rimtas pasirinkimas“, – aiškino energetikos specialistas.
Tačiau apie tokį kelią, ieškant būdų sąskaitas sumažinti, nebuvo kalbama. Kaip sakė A.Sekmokas, tai – daugiau politinė nuostata, kai žiūrima ekonomikos, neįvertinant socialinių pasekmių. „O jos, kaip jau matome, labai rimtos. Manau, būtina atsižvelgti tiek į ekonomikos poreikius – jos augimą ir tvarią būklę, tiek ir į socialines pasekmes. Kol kas valdžios veikimas vienašališkas, žiūrint tik į ekonomiką ir nevertinant socialinių pasekmių“, – komentavo pašnekovas.
Jis pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį: čia pelnas dalijamas tiek savininkams, akcininkams, tiek įmonei, tiek vartotojams, į būsimą periodą mažinant tarifus. „Pas mus įmones realiai per valdybas valdo ministerija, o Jungtinėje Karalystei pagrindinis veikėjas – reguliuotojas, kuris daro sprendimus, turinčius didesnės įtakos nei atitinkamų ministerijų“, – sakė A.Sekmokas.
Atlyginimų dedamoji – itin menka
Verslo konsultacijų kompanijos „Grand Partners“ partneris, vyr. verslo konsultantas Romanas Gaidukas turi paaiškinimą, kodėl visuomenę pykdo įmonių vadovų algos ir kodėl vis dėlto ne pats geriausias žingsnis būtų jas prikirpti.
„Kiekvieną kartą, kai kyla kažko, kas jautru ypač finansiškai pažeidžiama segmentui: energetikos, duonos, degalų, būsto išlaikymo, kaina, žmonėms tai sukelia diskomfortą. Tuomet reikia surasti kaltininką. Psichologiškai pradedame jo dairytis: galime kaltinti valstybę, mokesčius, ES, galime pradėti kaltinti ir kažką konkrečiau, tarkime, įmonės vadovą. Psichologiškai tai labai suprantama, – kalbėjo R.Gaidukas. -
Bet pažiūrėkite iš kitos perspektyvos, kaip veikia organizacija, sistema: vadovas, kaip vaidmuo organizacijoje, atsakingas už tai, kad įmonė veiktų efektyviai, kad ji teiktų pažadėtas paslaugas. Ir kaip keistai beskambėtų, ypač valstybiniame sektoriuje, paslaugos kaina dažniausiai nepriklauso nuo įmonės vadovo“.
Anot pašnekovo, viena vertus, tarsi norisi, kad kažkas prisiimtų atsakomybę, kita vertus – ar sąžininga prašyti vadovų padengti ar bent solidariai sumokėti už tai, kam jie nedaro tiesioginės įtakos?
„Tęsiant tą pačią logiką, jei degalinėje pabrango degalai, mažų mažiausiai degalinių vadovai turi solidariai atsisakyti dalies atlyginimo. Kaip toli taip nueisime? Tokia logika niekur neveda, nes kartais kaina kyla net nuo vadovo nepriklausančių dalykų, todėl vargu ar būtų sąžininga prašyti tam tikros organizacijos, įstaigos vadovus solidariai padengti tai, kas vyksta globaliai“, – komentavo R.Gaidukas.
Kadangi atlyginimų dalis kainos dedamojoje sudaro itin nereikšmingą dalį, net ir 30 proc. prikirpus atlyginimus vadovams, klientai poveikio nepajustų. „Tuo metu nėra garantijos, kad tie žmonės, kuriuos privertėme susimokėti, dirbs toliau“, – portalui lrytas.lt aiškino R.Gaidukas.
Didelės atlyginimų žirklės
O Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas abejoja dėl ko kito, ar savivaldybės įmonių vadovų atlyginimai yra pagrįstai aukšti. Be to, politikas rodo į per didelę į atlyginimų disproporciją tarp, jo žodžiais tariant, realiai dirbančiųjų darbus ir vadovybės lygmens.
„Kai kurių savivaldybės įmonių vadovai iš esmės neprisiima jokių realių atsakomybių.
Savivaldybė formuoja įmonių valdybas, o joms perkelti atlyginimų skyrimai įmonių vadovams. Jei norėtų, savivaldybė galėtų pakeisti atlyginimų dydžius, bet dabartinė savivaldybės administracija į viską žiūri atsainiai – atlyginimai daugelyje savivaldybės įmonių, įvertinant atsakomybę, riziką ir priimamus sprendimus, per aukšti.
Be to, visi direktoriai iš tų pačių įmonės pinigų apsidraudę – net jei padarytų žalą, ją padengtų draudimo kompanija“, – komentavo A.Zuokas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus šilumos tinklų ūkis žymiai sumažėjo, kai 2017 m. savivaldybė realiai atsisakė didžiosios dalies šilumos ūkio: „Iginitis“ perdavė trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę, mazuto saugyklas, savo pagrindinį biurą su valdymo centru. „Šiandien įmonė veikia „gavau-pardaviau“ principu. Todėl tokio dydžio atlyginimas iš principo kelia abejonių, ir ar jis gali būti toks, kaip yra“, – svarstė politikas.
Algų nekeis
Kaip portalui lrytas.lt perdavė „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, planų mažinti vadovų algas nėra.
Vadovams atlygis nustatomas pagal įmonėje galiojančią atlygio politiką, išskyrus generalinį direktorių, kuriam atlygį nustato valdyba. Anot I.Trakimaitės-Šeškuvienės, įmonėje darbuotojų skaičius per pastaruosius trejus metus sumažėjo ketvirtadaliu. „Šiemet taip pat tęsiame efektyvumo temą, planuojame struktūrinius pokyčius, kurie leis sumažinti vadovaujančių pozicijų skaičių“, – teigė ji.
„Nuolatinis įmonės veiklos efektyvinimas lemia, kad Vilniuje šilumos kainos pastovioji dedamoji dalis, į kurią patenka sąnaudos darbuotojų atlyginimams, turto nusidėvėjimas, išlaidos remontui ir eksploatacijai, mokesčių sąnaudos, administracinės sąnaudos, konsultacijos bei kitos specifinės sąnaudos yra viena mažiausių Lietuvoje ir nekito nuo 2017 m, o 2020 m sumažėjo nuo 1,07 iki 0,94 cento už kilovatvalandę šilumos energijos.
Kitą šilumos kainos dalį – kintamą dedamąją – beprecendentiškai išaugino energetinių išteklių krizė siaučianti visame pasaulyje, kuriai jokios įtakos padaryti „Vilniaus šilumos tinklų“ darbuotojai negali. Kurą šilumai ir karštam vandeniui gaminti biržoje kiekvieną dieną perkame tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos įmonės“, – nurodė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Randa, kuo pateisinti algas ir pelnus
Vienas didžiausių elektros tiekėjų „Ignitis“ priklauso Finansų ministerijai. Apie įmonės pelnus ir vadovų gaunamas algas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Alfa taškas“ kalbėtasi su finansų ministre Gintare Skaiste.
– Socdemai – buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė – kritikuoja dėl valstybinių įmonių. Finansų ministerijai priklauso „Ignitis“ – vienas didžiausių elektros tiekėjų. R.Budbergytė sako, kad pernai „Ignitis“ pelnas buvo 180 mln. eurų. Žinote, kokia „Ignitis“ vadovo mėnesio alga?
– Manau, kad algos nėra mažos, visgi įmonė didelė ir jei nori, kad ji veiktų efektyviai, investuotų ir į atsinaujinančius energijos išteklius, įgyvendintų didžiules transformacijas, kurios numatytos Lietuvos energetikos strategijoje, tam turi būti kompetentingi žmonės. Galų gale pelnas ateina ne visada iš reguliuojamos rinkos, bet ir iš atsinaujinančių išteklių tiekimo, kitų dalykų.
– Bet kai žmonės mato 180 mln. eurų pelną per metus, vadovo alga – beveik 11 tūkst. eurų iki mokesčių, mato rezervą, kur galbūt būtų galima sumažinti kainas ir tuo pačiu vis tiek turėti pelnus.
– Kaip jau minėjau, ne viskas, ką daro „Ignitis“, yra reguliuojama rinka – yra ir komercinės paslaugos, iš ko taip pat gaunamas pelnas. Tos lėšos nukreipiamos investicijoms į atsinaujinančius energijos šaltinius, kas Lietuvos ekonomikai ir energijos transformacijai labai svarbu, nes mūsų energetinė nepriklausomybė svarbi. Šitoje situacijoje, kai matome dabartinę energijos krizę, įtampas prie Ukrainos, nepriklausomumas ir užsitikrinimas, kad galime turėti energiją nebūtinai iš kitos valstybės, taip pat labai svarbu.
