„Reikalingos greitos priemonės – čia ir dabar. Nėra ko čia laukti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė I.Segalovičienė.
Pasak jos, pinigų visiems dalinti nereikia, tačiau mažiausiai uždirbančiųjų padėtį gerinti būtina.
„Prioritetas turi būti pažeidžiamiausios visuomenės grupės“, – sakė prezidento patarėja.
„Tokios priemonės didintų pasitikėjimą valdžia“, – pridūrė I.Segalovičienė.
Siekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasiūlė didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų.
Be to, G.Nausėda siūlė mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Jis sakė, kad Seimo bus prašoma NPD pakeitimus svarstyti neeilinėje sesijoje vasario mėnesį, o jie įsigaliotų nuo šių metų pradžios arba nuo liepos.
Anot prezidento, jo pasiūlytoms priemonėms gali prireikti apie 150-200 mln. eurų, kurie, pasak jo, bus surinkti papildomai į biudžetą dėl išaugusios infliacijos.
G.Skaistė siūlymu abejoja
Finansų ministrė Gintarė Skaistė abejoja Prezidentūros pateikto siūlymo skirti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai infliacijos poveikį jaučiantiems žmonėms veiksmingumu ir mano, kad tokia parama galėtų tik dar labiau paskatinti kainų kilimą šalyje.
„Tokie „helikopterio“ pinigai iš principo galėtų netgi dar labiau įpūsti infliacijos malūną. Reiktų labai atsargiai žiūrėti į tokias priemones“, – antradienį LRT Radijui sakė finansų ministrė, svarsčiusi, jog tokią priemonę Prezidentūra siūlo per anksti.
Anot jos, būtina stebėti kainų dinamiką energetikos rinkoje, o sprendžiant iš ateities sandorių joje, infliacija netrukus turėtų pasiekti piką.
„Reikia stebėti, kaip apskritai artimiausiu metu atrodys energetikos rinka – ar kainos nusistovi, ar ne, nes iš principo šiandien, žiūrint į ateities sandorius, atrodo tikėtina, kad energijos kainos ir pati infliacija turėtų stabilizuotis ir pasiekti savo piką maždaug vasario mėnesį. Jei po to matysime, kad situacija gerėja, turbūt kažkokių papildomų priemonių imtis nebereikės“, – sakė G.Skaistė.
Visgi ji pripažįsta, kad optimistinės prognozės, kuriomis vadovaujamasi dabar, gali ir neišsipildyti dėl egzistuojančių grėsmių, pavyzdžiui, prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje.
„Jei, neduok Dieve, kas nors nutiktų Ukrainoje, energijos rinka taip pat reaguotų skausmingai. Turbūt reikia labai atidžiai stebėti, kas darosi“, – pažymėjo ministrė.
