Siūlo pamiršti pigų poilsį Lietuvos pajūryje ir kurortuose – atvirai pasakė, kokių kainų tikėtis šį sezoną Kai kur kainos augs 50 proc.

Pernykštė vasara leido šiek tiek atsigauti vietos turizmui, kurį pandemija buvo smarkiai sugniuždžiusi. Tačiau ir šiuo metu šalies viešbučių savininkai su siaubu stebi, kaip COVID-19 trina rezervacijas.

Pernykštė vasara leido šiek tiek atsigauti vietos turizmui, kurį pandemija buvo smarkiai sugniuždžiusi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernykštė vasara leido šiek tiek atsigauti vietos turizmui, kurį pandemija buvo smarkiai sugniuždžiusi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>P.Lileikio nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>P.Lileikio nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>P.Lileikio nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>P.Lileikio nuotr.
Šiuo metu jau aišku, kad yra du turizmo atsigavimo pagreičiai. Vienas jų susijęs su Pietų šalimis Graikija ir Turkija, kitas – su Šiaurės Europa, taigi ir Lietuva.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiuo metu jau aišku, kad yra du turizmo atsigavimo pagreičiai. Vienas jų susijęs su Pietų šalimis Graikija ir Turkija, kitas – su Šiaurės Europa, taigi ir Lietuva.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiuo metu jau aišku, kad yra du turizmo atsigavimo pagreičiai. Vienas jų susijęs su Pietų šalimis Graikija ir Turkija, kitas – su Šiaurės Europa, taigi ir Lietuva.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiuo metu jau aišku, kad yra du turizmo atsigavimo pagreičiai. Vienas jų susijęs su Pietų šalimis Graikija ir Turkija, kitas – su Šiaurės Europa, taigi ir Lietuva.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>P.Lileikio nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>P.Lileikio nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Balkūno nuotr.
Kaimo turizmo sodybose nuotaikos skirtingos: šeimų poilsio paslaugų teikėjai klesti, o pramogų rengėjai vargsta.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiuo metu jau aišku, kad yra du turizmo atsigavimo pagreičiai. Vienas jų susijęs su Pietų šalimis Graikija ir Turkija, kitas – su Šiaurės Europa, taigi ir Lietuva.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiuo metu jau aišku, kad yra du turizmo atsigavimo pagreičiai. Vienas jų susijęs su Pietų šalimis Graikija ir Turkija, kitas – su Šiaurės Europa, taigi ir Lietuva.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 20, 2022, 12:54 PM

80 eurų, ir žiemos savaitgalis dviem svečių namuose Nidoje garantuotas. Vargu ar tai brangu. Tačiau tokias apgyvendinimo paslaugas, tikėtina, greitai teks pamiršti.

Pasak Lietuvos kelionių verslo instituto vadovo, svečių namų Nidoje savininko Armando Burbos, dabar toks laikas, kai tenka sėdėti apkasuose ir reaguoti į situaciją.

„Sausis visada būna tylesnis mėnuo. Šiek tiek turime išankstinių užsakymų, bet nerimą kelia tai, jog 10–15 proc. rezervacijų atšaukiama dėl to, kad žmonės arba patys suserga COVID-19, arba patenka į izoliaciją artimiesiems užsikrėtus“, – sakė A.Burba.

Daug nerimo kelia ir tai, kad 2021-aisiais, kaip ir užpernai, neatvyko svečiai iš užsienio. O anksčiau, iki pandemijos, Nidoje jų būdavo daugiau nei pusė – vokiečių, britų, rusų, ukrainiečių, lenkų, latvių, estų.

„Neringoje, kitaip nei Palangoje, buvo daug lietuvių. Nuostolį, kurį būtume patyrę dėl neatvykusių užsieniečių, praėjusį sezoną kompensavo Lietuvos gyventojai.

Skirtumas tas, kad užsieniečiai užsisako kambarius ir atvyksta tada, kai būna suplanavę. O mūsiškiai juk žiūri į oro prognozes ir važiuoja ilsėtis tik tada, kai jos palankios“, – kalbėjo A.Burba.

Pigiau tikrai nebebus

Pasak A.Burbos, Neringa – specifinė vieta, į ją poilsiauti važiuoja vidutines ir aukštesnes pajamas turintys žmonės.

„Visada stebiu, kaip gyvena konkurentai. Pernai visi šiek tiek pakėlė kainas, tad sezonas mums buvo neblogas. Bet šiuo metu viskas kitaip.

Žiūrime į sąskaitas, kurias gauname už elektrą, o jos tiesiog žiaurios – 3–4 kartus didesnės nei pernai. Kone visa Neringa šildosi elektra, tad išlaidos laukia baisios, o svečių srautas šiuo metu tragiškai sumažėjęs.

Sausis visada būna ramesnis, bet anksčiau klientų būdavo daug daugiau. Žmonės atvažiuodavo ieškodami ramybės – to, ko šiltuoju sezonu nebūna“, – sakė A.Burba.

Pasak jo, nakvynė Neringoje ateinantį sezoną, kaip ir visur, brangs, nes infliacijos pasiutpolkė bus dar smarkesnė.

Perskaičiuoja kainas

„Negaliu suprasti – vasarą įsirengiau 5 kilovatų saulės elektrinę sodyboje manydama, kad už elektrą išvis nebeteks mokėti.

O žiūriu, kad jos suvartojimas kone padvigubėjo, nors neatsirado jokių naujų elektros prietaisų, tik svečių buvo daugėliau“, – stebėjosi Anykščių rajone esančios sodybos „Geras“ savininkė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos viceprezidentė Gitana Mileikaitė.

Pasak jos, tai tik dar vienas liudijimas, kad ateinantį sezoną kaimo turizmo sodybose apgyvendinimas brangs.

Praėjusiais metais nakvynių kainos kilo, nes paklausa buvo didesnė nei pasiūla. O šiais metais jas privers pakelti ekonominė situacija.

„Didysis išlaidų šuolis mums yra dabar, nes reikia ir pastatus išlaikyti, ir padidinti atlygį žmonėms už darbą. Svečių sodybos turi, nors ir nedaug, o paslaugas pabranginti šiuo metu ne laikas. Todėl kainas būsime priversti kelti ateinantį sezoną.

Manau, kad apgyvendinimo kainos didės 10–20 proc., o kai kur – išskirtinėse sodybose – net ir 50 proc., ypač ten, kur žmonės gyvena atskirai, mažuose namukuose.

Darbo jėga taip pat brangsta. Prieš trejus metus darbuotoją pasisamdydavome už 4 eurus valandai, tarkim, sniegui nukasti, dabar be 8–10 eurų žmonės net nesileidžia į kalbas“, – tvirtino G.Mileikaitė.

Jos kolegos kambarius per pandemiją vienai nakvynei dviviečiame kambaryje nuomodavo už 35–40 eurų, dabar jie prašo apie 60–100 eurų. „Atskiras namelis dviem pigiausiai, tikėtina, kainuos 100 eurų parai, o ten, kur yra pirtis ar vandens kubilas, ir 250 eurų“, – sakė G.Mileikaitė.

Teks persikvalifikuoti

Pasak G.Mileikaitės, praėjęs turizmo sezonas ramaus poilsio sodyboms buvo ypač dosnus, vasara buvo rekordinė. Bet kitas šio verslo segmentas – šeimų šventėms ir kolektyvų renginiams skirtos sodybos – atsidūrė ties išlikimo riba.

„Joms jau treti metai labai sudėtingi, o aiškumo dėl COVID-19 vis nėra. Šiam verslui blogai. Tenka arba bankrutuoti, arba persikvalifikuoti. Trečias kelias – sustabdyti veiklą ir laukti, kol padėtis pasikeis“, – sakė pašnekovė.

Pastaruoju metu jai vis dažniau tenka konsultuoti didžiųjų sodybų savininkus dėl persitvarkymo galimybių. Viena išeičių – vietoj pokylių salės įrengti atskirus kambarius porų ar šeimų poilsiui.

„Žmonės ieško privačios erdvės, namelių su pirtelėmis, nes nori atsitraukti nuo diskomfortą keliančios miestų aplinkos.

O sodybose jiems tereikia sutartoje vietoje pasiimti raktus – neatsirinkinėjame svečių pagal kokius nors kriterijus, todėl pandemija apgyvendinimui neturi įtakos“, – pažymėjo G.Mileikaitė.

Verslas dar neatsitiesė

Šie skaičiai – primiršta praeitis: 2019-aisiais mūsų šalies gyventojai poilsiui užsienyje išleido 1,2 mlrd. eurų, užsieniečiai Lietuvoje – 1,33 mlrd. eurų, tad 1,3 mln. eurų skirtumas buvo Lietuvos naudai.

Pasak Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidento Udriaus Armalio, gavęs pandemijos kirtį 2020-aisiais turizmo sektorius neatsitiesė ir per 2021-uosius.

„Nors galutinės 2021-ųjų statistikos dar nėra, kelionių organizatorių ir agentūrų pajamos nenudžiugino.

Praėjusių metų trijų ketvirčių išvykstamojo turizmo verslo pajamos, palyginti su tuo pačiu laiku 2020-aisiais, paaugo 95 proc. Tačiau jos nepasiekė 2019 metų duomenų ir buvo perpus mažesnės.

Sudėtingiausia yra atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių situacija. Jų pajamos, palyginti su 2020 metų trijų ketvirčių rezultatais, sumažėjo 7 proc., tačiau nuo 2019-ųjų susitraukė net 93 proc. Vadinasi, atvykstamasis turizmas Lietuvoje beveik miręs“, – skaičiavo U.Armalis.

Negailestinga statistika

Pasak U.Armalio, nors ir buvo viliamasi, kad užsienio turistus Lietuvoje pakeis vietiniai, statistika rodo kitką: Lietuvos apgyvendinimo įstaigos per 2021-uosius sulaukė dar mažiau turistų nei 2020 metais. Palyginti su 2019-aisiais, svečių sumažėjo kone perpus.

„Nors ir buvo teigiama, kad Lietuvos kurortuose nėra kur apsistoti, statistika rodo, jog turistų juose ir toliau mažėja.

Palyginti su 2020 metais, Birštone turistų pernai sumažėjo maždaug trečdaliu, Druskininkuose ir Anykščiuose – maždaug 13–14 proc., šiek tiek mažiau jų sulaukė ir Neringa. Vienintelėje Palangoje šie skaičiai padidėjo dešimtadaliu“, – vardijo pašnekovas.

Pasak jo, tokiam mažėjimui yra akivaizdi priežastis – Lietuvos ir užsienio kurortus renkasi tie patys vartotojai. Tad pernai, kai tik atsirado galimybė vėl keliauti į užsienio kurortus, lietuviai patraukė būtent į juos.

„Tiesą sakant, toks žmonių elgesys buvo prognozuojamas iš anksto – valdžia atvirai kalbėjo apie tai, jog „žino, kad mes bankrutuosim“. Nors turizmo sektoriui ir buvo skirta parama, vis dėlto ji buvo paskirstyta neproporcingai, gal net pažeidžiant teisės aktus.

Pavyzdžiui, prieš pandemiją, 2019-aisiais, kelionių organizatorių ir agentūrų sektoriuje 95 proc. mokesčių sumokėjo smulkusis ir vidutinis verslas, o likusius – didžiosios bendrovės.

Tačiau iš 48 mln. eurų paramos, skirtos turizmo sektoriui, 83 proc. gavo būtent stambusis turizmo verslas“, – priminė U.Armalis.

Šiaurė atkunta lėčiau

Pasak U.Armalio, 2022-ieji turizmui, matyt, bus dar vieni iššūkių metai.

Šiuo metu jau aišku, kad yra du turizmo atsigavimo pagreičiai.

Vienas jų susijęs su Pietų šalimis Graikija ir Turkija, kitas – su Šiaurės Europa, taigi ir Lietuva.

„Pietų šalys turistus jau susigrąžino, o Šiaurės Europos valstybėms tai padaryti, tikėtina, pavyks tiktai po kelerių metų.

Beje, šie metai prasidėjo naujienomis – oro kompanija „Sun Express“ jau platina bilietus į tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Antaliją Turkijoje ir atgal“, – pasakojo U.Armalis.

Todėl vietos turizmo verslui dėl to bus dar sudėtingiau.

Netrukus gali kilti ir skrydžių kainos

Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, aviacinių degalų kainos per pastaruosius 22 metus padidėjo 280 proc., o per 2021 metus fiksuotas net 120 proc. augimas.

„Didėjanti infliacija ir augančios degalų kainos augina kelionių organizavimo sąnaudas. Šiais metais didės kelionių paklausa, ko gero, poilsiaujančių asmenų srautai sugrįš į 2019 m. lygį, tad tikėtina, kad augs ir kelionių kainos“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

Užsakomųjų skrydžių bendrovė „Get Jet Airlines“ jau įspėjo, kad sparčiai pasaulyje augančios žaliavų kainos atsilieps ir keliautojams.

„Aviaciniai degalai sudaro apie 50 proc. skrydžio organizavimo išlaidų, todėl jų brangimas lemia ir oro bendrovių vykdomų skrydžių kainas. Neišvengiamai šį pokytį pajus ir galutinis vartotojas.

Tiek užsakomųjų, tiek reguliariųjų skrydžių operatoriai reaguoja į augančias sąnaudas ir koreguoja savo kainodarą“, – teigė „Get Jet Airlines“ vadovas Darius Viltrakis.

Pasak jo, prognozuoti, kaip keisis degalų kainos net ir artimiausioje ateityje, sunku. Jos kinta ir dėl situacijos žaliavų rinkoje, ir dėl geopolitinių aplinkybių.

„Dėl kylančių žaliavų kainų ir didelių keliautojų srautų, kurie augina viešbučių kainas, planuojame persvarstyti savo kainodarą ir jau vasarį ją pristatyti klientams.

Dėsime visas pastangas, kad pokyčius mūsų keliautojai justų kaip įmanoma mažiau, o dalį brangimo amortizuosime savo sąskaita“, – sakė Aleksandras Sukovas, „Tez Tour“ direktorius.

Kad keliaujantys asmenys šiais metais gali pajusti skrydžių bilietų kainų augimą, sausio viduryje pranešė ir „Lietuvos oro uostų“ Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

„Tiek iš Lietuvos oro uostuose, tiek iš visame pasaulyje veiklą vykdančių oro bendrovių girdime, kad tokių skrydžių bilietų kainų, kokios buvo 2021 m., tikrai neverta tikėtis“, – kalbėjo A.Stikliūnas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.