Sukčių apmulkinta medikė – be pinigų ir sveikatos: „Jaučiuosi kaip zombis, kaip užkerėta“

„Jaučiuosi kaip zombis, kaip užkerėta. Pasitikėjau jais šimtu tūkstančių procentų“, – sunkiai atsiduso medikė iš Šakių rajono, pakliuvusi į investuoti siūlančių sukčių pinkles ir netekusi apie 170 tūkst. eurų.

Susigundžiusiems pelnu žmonėms iš pradžių atrodo, kad jų investuoti pinigai auga, bet paskui jie dingsta.  <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Susigundžiusiems pelnu žmonėms iš pradžių atrodo, kad jų investuoti pinigai auga, bet paskui jie dingsta.  <br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Norintys saugiai investuoti pinigus žmonės turi pasidomėti, ar investicijas siūlanti įstaiga yra prižiūrima Lietuvos banko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Norintys saugiai investuoti pinigus žmonės turi pasidomėti, ar investicijas siūlanti įstaiga yra prižiūrima Lietuvos banko.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Susigundžiusiems pelnu žmonėms iš pradžių atrodo, kad jų investuoti pinigai auga, bet paskui jie dingsta.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Susigundžiusiems pelnu žmonėms iš pradžių atrodo, kad jų investuoti pinigai auga, bet paskui jie dingsta.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 23, 2022, 5:12 PM, atnaujinta Feb 24, 2022, 5:26 PM

60-metė moteris, nuo jaunystės serganti lėtine liga, gyvenime patyrė ne vieną sunkią akimirką, bet atlaikė negandas ir nepalūžo.

Tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai tą ramybę tarsi užbraukė storu juodu brūkšniu.

„Iki šiol viskas buvo gerai, gyvenau ramiai.

Dabar situacija tragiška, nuolat geriu vaistus. Slegia didžiulės skolos, o pasiskolinti iš nieko nebegaliu.

Pragyvenau 60 metų, nemaniau, kad esu tokia kvaila, – nesulaikė ašarų Asta (pavardė redakcijai žinoma. – Red.), nusprendusi papasakoti savo istoriją, kad įspėtų kitus lengvatikius. – Visi mano pažįstami žmonės, visas kraštas žino, kas man nutiko. Nežinau, kaip atiduosiu skolas.“

Susigundė reklama

Praėjusių metų rugsėjį po darbo Šakiuose grįžusi į rajono pakraštyje esančią tėvų sodybą, kurioje gyvena, Asta prisėdo prie kompiuterio.

Ji skaitinėjo publikacijas viename lietuviškame portale, kai moters dėmesį patraukė skelbimas.

„Nuolat išlįsdavo viena reklama, kurioje buvo teigiama, kad Lietuvoje žinomas pramogų atstovas investuodamas per savaitę tapo kriptomilijonieriumi.

Reklama vis lindo ir lindo, ir aš, pati nesuvokdama, kodėl, paskambinau nurodytu telefonu, tačiau nekalbėjau, išjungiau, kai tik kažkas atsiliepė.

Po akimirkos man paskambino rusakalbis vyras ir pasiūlė investuoti, papasakojo apie didelį pelną. Esą iš pradžių turėčiau pervesti nedaug – 250 dolerių.

Pasakiau, kad mano sąskaitoje nėra tiek pinigų. Tada, sako, pakaks 140 dolerių. Pamaniau, per mėnesį prie algos prisidursiu 10–20 eurų, vis šis tas.

Man nekilo jokio įtarimo, reklamoje buvo žinomo žmogaus veidas, o anksčiau negirdėjau, kad sukčiai naudojasi įžymybių pavardėmis.

Nenustebau ir dėl bendravimo rusų kalba“, – pasakojo Asta.

Patikimumą sustiprino ir tai, kad investicijas valdančiai įmonei reikėjo pateikti paso kopiją. Jos manymu, viskas vyko teisingai.

Žadėjo aukso kalnus

O tariamas investavimo įmonės atstovas negaišo – iš karto Astai pasiūlė brokerio paslaugas. Esą jis mokys moterį, kaip elgtis investavimo platformoje, papasakos rinkos istoriją, apie naftos kainas, žinomų bendrovių akcijas.

Artūru Gordejevu prisistatęs brokeris patarė iš pradžių investuoti nedidelę sumą.

„Kiekvieną vakarą po darbo pervedinėdavau pinigus.

Buvo net įdomu stebėti, kas vyksta su akcijomis, mano investuotais pinigais. Jie vis augo.

Be brokerio, prisijungusio prie mano kompiuterio, pati nieko nedariau. Su juo bendravau per programėlę „WhatsApp“.

Maždaug po mėnesio Artūras pasakė, kad reikėtų didesnių sumų, nes būsiąs didelis proveržis su „Tesla“ akcijomis.

Pradėjau skolintis pinigų. Iš pradžių iš greitųjų kreditų įmonių, vėliau iš giminių ir gerų draugų, artimų žmonių“, – pasakojo moteris, pinigus pervedinėjusi iš dviejų Lietuvoje veikiančių bankų.

Ji teigė mačiusi, kad investicijų įmonę pasiekę pinigai pavirsdavo kriptovaliuta.

Asta džiaugėsi, kad jos investuoti pinigai auga lyg ant mielių, tačiau darėsi neramu dėl pasiskolintų tūkstančių.

„Nebijok, per 10–20 dienų atiduosi skolas“, – taip ramino Artūras ir parodė, kaip mano investicijas užaugino iki 100 tūkst. eurų. Vis ramino mane, kad viskas bus gerai“, – sunkiai atsiduso Asta.

Pakriko moters sveikata

Bet kartą brokeris pareiškė, kad išeina į posėdį, todėl Asta, jau turinti šiokios tokios patirties, gali pati pirkti akcijų.

Po kiek laiko paskambino susinervinęs investavimo įmonės atstovas ir piktai apšaukė Astą: „Ką tu padarei? Ne taip pasirinkai pirkimus, dabar viskas dings. Reikia sumokėti 8 tūkst. eurų.“

Moteris skubiai pasiskolino pinigų, pervedė juos ir sulaukė patikinimo, kad situacija stabilizavosi.

Kai Asta tariamai jau buvo uždirbusi 116 tūkst. eurų, brokeris pasiūlė jai pervesti pinigus.

„Visos sumos nenorėjau, paprašiau, kad pervestų 100 tūkst. O tada prasidėjo visokios problemos ir papildomi mokesčiai.

Taip žaidėme, kol prisižaidžiau iki 152 tūkst. eurų.

Buvau kaip zombis, vis skolinausi ir skolinausi. Mane labai slėgė milžiniškos skolos.

Skolino man brangūs žmonės. Negaliu atsigauti. Jaučiuosi tikrų tikriausia aferistė.

Niekam neprasitariau apie investavimą. Kai skolindavausi pinigų, vieni neklausinėdavo, kam man jie, kitiems sakydavau, kad reikia paskolai, nes kaip tik ketinau pirkti butą Šakiuose, kad nereikėtų važinėti į darbą iš kaimo.

Po kiek laiko ir bendradarbiai, ir giminaičiai pastebėjo, kad man blogai. Buvau netoli savižudybės. Teko gultis į Psichiatrijos ligoninę. Sukčiai vis skambinėjo, todėl artimieji paėmė iš manęs telefoną.

Ligoninėje savaitę miegojau, nuolat verkiau, tačiau vis pagalvodavau, gal viskas bus gerai, gausiu pinigų, nes žmonės laukia skolos grąžinimo.

Per dvi savaites ligoninėje šiek tiek atsigavau“, – tai prisimindama Asta nesulaikė ašarų.

Istorija apie banditus

Grįžusi namo moteris kompiuteryje pasižiūrėjo į savo platformą ir aptiko, kad jos buvo ieškoma.

„Susisiekiau su brokeriu – maniau, gal bus gerų naujienų, bet jis pareiškė, kad 15 dienų neatsiliepiau, mano pinigai buvo saugomi, todėl už tai aš turiu susimokėti 10 tūkst. eurų.

Be to, dar 6 tūkst. už kažkokį pervedimą.

Pasakiau, kad visiškai nebeturiu pinigų, palikite mane ramybėje.

Per tuos mėnesius Artūras buvo labai draugiškas, pasakojo apie savo gyvenimą, apie onkologine liga sergančią žmoną.

Kai pasakiau, kad nebeturiu pinigų, jis pasisiūlė paskambinti savo motinai, gal ji ką nors parduos ir sumokės už mane.

Po to jis pareiškė, neva pinigų pasiskolino iš banditų, todėl, kai gausiu savo 100 tūkst., iš jų 60 tūkst. eurų turėsiu pervesti jiems.

Sakiau jam, jog meluoja, negali taip būti, tačiau jis aiškino, kad banditai jam neva už skolą nukirto ranką.

Supratau, kad iš manęs bet kokia kaina norima išpešti pinigų.

Anądien jis vėl paskambino, teigė surinkęs 9 tūkst. eurų – jo motina kažką pardavusi – ir pareikalavo pervesti 700 eurų.

Kai paskiau, kad neturiu nė cento, pasiūlė užstatyti namą. Kalbėdama visą laiką verkiau“, – atviravo Asta.

Atakavo net policijoje

„Sėdėjau policijoje, rašiau pareiškimą dėl sukčiavimo, o tuo metu jie man skambina ir reikalauja skubiai pervesti pinigų, nes reikia papildomo draudimo. Šių pinigų esą neprarasiu, jie sugrįš.

Aš jų klausiau, kur žadėtieji 100 tūkstančių. Jie man aiškino, neva bankai nepriima, todėl jie bandys pinigus pervesti padedant kažkokiems pažįstamiems, kad nereikėtų mokėti mokesčių.

Neva didelę sumą pervesti rizikinga, nes bankai tai gali įvertinti kaip pinigų plovimą ar paramą teroristams. Prašiau pervesti dalimis, bet jie nesutiko.

Pasakiau, kad esu policijoje ir rašau pareiškimą dėl apgavystės, tačiau jiems tai buvo nė motais.

Sprendžiant pagal telefono numerius, ta įmonė yra Anglijoje ir Olandijoje.

Tačiau pareigūnai man sakė, kad jie yra Rusijoje, o kitų šalių telefono numeriai – apgaulė.

Gal jau nebeskambins, nes iš manęs paėmė viską, ką galėjo“, – sunkiai pro ašaras atsiduso Asta.

Dėl sunkios psichikos būklės moteris į darbą negrįš iki žiemos pabaigos.

Ji gula ir keliasi su vienintele mintimi, kaip grąžinti skolas.

„Labai visų atsiprašiau, padarysiu viską, kas įmanoma. Gal užstatysiu sodybą, bet bijau likti palapinėje. Likau vienui viena su kate.

Man tik nesuprantama, kaip Lietuvos bankai leido man pervedinėti tūkstančius į tas sukčių platformas, niekas neskambino ir nesiaiškino“, – kalbėjo Asta.

Finansiškai neraštingi žmonės vaikosi pelno

Marius Dubnikovas

Finansų analitikas

„Susidomėjusieji investavimu pirmiausia turėtų vengti skambintojų, kalbančių užsienio kalba. Mažai tikėtina, kad Lietuvos rinkai jie siūlys tokią paslaugą.

Antras svarbus dalykas – būtina išsiaiškinti, ar investicijas siūlanti įstaiga yra saugi, turi licenciją, yra prižiūrima Lietuvos banko.

Prieš teikiant paslaugą klientas turi būti supažindinamas su rizika. Reikia žinoti, kad jei investuoji, gali tikėtis 10–12 procentų metinės grąžos. Metinės, o ne mėnesinės. Jei kalbama apie greitą ir didžiulę grąžą, tai jau akivaizdus aliarmas ir sukčiavimas.

Lietuvoje žmonės vaikosi pelno, bet finansiškai yra neraštingi, todėl nusikaltėliai tuo naudojasi.

Gavus kokį nors investicinį pasiūlymą visada galima nueiti į banką ir pasikonsultuoti, sužinoti, ką apie tai mano specialistai.“

Pinigų viliojimo scenarijus – vienodas

Vien praėjusiais metais investiciniais sukčiais vadinami asmenys iš Lietuvos gyventojų išviliojo apie 1 mln. eurų. Nuo aferistų nukentėję žmonės pasakoja panašias istorijas.

Tariami investicijų valdymo specialistai bendrauja tik rusų kalba. Pokalbio metu fone girdėti darbinis triukšmas, kartais – džiaugsmingas klegesys neva dėl klientui pavykusio pelningo sandorio.

Apsimetėlis įmonės atstovas prašo nuotoliniu būdu prisijungti prie būsimos aukos kompiuterio, rodo įvairias lenteles apie pasakiškai sėkmingas investicijas, sukuria paskyrą ir perima kompiuterio valdymą, skatindamas skubiau investuoti ir tikindamas, kad nėra jokios rizikos.

Kad aukos budrumas būtų visiškai užmigdytas, aferistai gali grąžinti dalį neva uždirbtų pinigų. Greitai gautas uždarbis sudaro patikimos investicijos įvaizdį, tačiau paspendžia rimtesnius spąstus, nes po to reikalaujama vis didesnių sumų, raginama skolintis.

Jei investuotojas nusprendžia atsiimti visus uždirbtus pinigus, sukčiai nieko neįtariančiai aukai žada juos pervesti, tačiau prašo vis naujų mokesčių ir galop nutraukia bendravimą.

Įvairių šalies policijos komisariatų pareigūnai dešimtimis skaičiuoja nuo fiktyvių investicijų įmonių ir kriptovaliutų pardavėjų nukentėjusius asmenis.

Dažnas nukentėjėlis prisipažįsta bemaž nieko nenutuokiantis nei apie virtualią valiutą, nei apie investavimą.

Antai 61 metų šakietis kelis mėnesius pervedinėjo pinigus į įvairias kompanijas ir nustojo savo santaupomis pildyti sukčių sąskaitas tik tada, kai neteko beveik 16 tūkst. eurų.

38 metų kaunietis pervedė 14 tūkst. eurų elektroninėje erdvėje brokeriu apsimetusiam aferistui, o kitas kaunietis, susidomėjęs internete prekyba akcijų biržoje, prarado 60 500 eurų.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.