Kainos muša rekordus
Antras šių metų mėnuo pasitinka kainų rekordais – brangsta tiek pigiausių, tiek žinomų prekių ženklų prekių krepšelis. Nors Lietuvos Statistikos departamento duomenys rodo, kad bendrai mažmeninė prekyba Lietuvoje auga, tačiau maisto prekių prekyba traukiasi 2,4 proc.
Kur gi gyventojai gauna maisto, jeigu nebeperka produktų prekybos tinkluose? „Tie, kurie turi didesnes pajamas, grįžta į restoranus, tie, kurie taupo – važiuoja į Lenkiją arba riboja vartojimą. Ir tai tik sausio mėnesio statistika – vasario mėnesį pamatysime dar radikalesnius skaičius“, – tikina P.Čepkauskas.
Kainų palyginimo portalo atstovas taip pat pažėrė kritikos ir patiems prekybininkams – esą nė vienas Lietuvos prekybos tinklas nepasiūlė jokios antikrizinės programos ir per 2 koronaviruso metus neparuošė jokių įdomių kompleksinių maitinimosi projektų.
2022 metų vasario Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2022 sausio mėnesiu brango 2,25 Eur (3,9 proc.) ir buvo 5,76 Eur (10,6 proc.) brangesnis nei praeitų metų vasario mėnesį. Tai yra Pricer.lt viso laikotarpio stebėjimo rekordas.
Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų 2022 vasario mėnesio analizė rodo, kad lyginant su 2022 sausio mėnesiu kainos kyla 1,43 Eur (3,1 proc.). O 2022 vasario mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 7,96 Eur (20,2 proc.) didesnė už 2021 vasario mėnesio krepšelį. Tai irgi yra didžiausia krepšelio vertė nuo Pricer.lt stebėjimo pradžios.
Kosminiu greičiu brangsta pienas
Iš portalo stebimų 52 prekių kainų brango 44, pigo 8, iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brangsta 31 prekė. Labiausiai brangusios prekės – pomidorai, makaronai, saulėgrąžų aliejus, kava, grietinė, varškė, juoda duona, pienas. Labiausiai (10 proc. ir daugiau) pigusios prekės, lyginant su praeitų metų sausiu, yra tik 2 – broilerių ketvirčiai ir pigiausia biri arbata.
„Kiaulienos kaina pradeda po truputį kilti – matosi, kad kartoja praeitų metų kryptį – reiškia, kovo mėnesio pabaigoje matysime 15–20 proc. augimą. Vištienos kainos didesnės nei praeitais metais 18,2 proc.
Įdomu tai, kad lietuviškos vištienos urminė kaina yra tokia pati, kaip ir lenkiškos. Tai reiškia, kad Lietuvoje, pirkdami lenkišką vištieną, nesutaupysime – nebent važiuosime į Lenkiją“, – komentavo P.Čepkauskas.
Tuo metu žaliavinio pieno kainų augimas jau atsiliepė produktų kainoms. Šio supirkimo kaina Lietuvoje vasario mėnesį buvo 43,73 Eur už 100 kg (padidėjo 40 proc.) ir tai jau daugiau už ES vidurkį 42,25 Eur/100 kg (kurio kaina padidėjo 20 proc.). „Atitinkamai Lietuvoje ir Europoje pagrindinių pieno produktų kainos kyla kosminiu greičiu“, – aiškino maisto krypties vadovas.
Duona brangs dvigubai
P.Čepkauskas prognozuoja, kad be energetinių ir naftos produktų kainų stipriai kils ir grūdų bei aliejaus kainos.
„Ukraina ir Rusija yra dideli kviečių ir saulėgrąžų aliejaus eksportuotojai. Jeigu Ukraina iškris iš šiuometinės sėjos, tai nebus ir derliaus. Tuo metu Rusija ribos eksportą, kad sulaikytų savo kainas, be to, Rusija negaus dalies užsakytos žemės ūkio technikos, jos dalių, vakarietiškų herbicidų, pesticidų, augimo priedų, kas mažins derlių.
Atitinkamai išvestiniai maisto produktai – miltai, makaronai, duona, kruopos, konditerija, užkandžiai – gali brangti dvigubai, gyvulinės kilmės produktai (nes šeriant gyvulius naudojami grūdai) gali brangti 50 proc. Taigi šių metų perspektyvos nedžiuginančios“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt apgailestavo jis.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, pastaruosius mėnesius didžiausią įtaką kainoms turėjo brangusios žaliavos ir augę gamybos kaštai, kuriuos didino pabrangusi elektra, dujos, bei kylantis darbo užmokestis.
„Prasidėjęs karas Ukrainoje taip pat turės įtakos, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo svarbių žaliavų tiekėjos, pavyzdžiui, grūdų ir pašarų. Prognozuoti, kokio masto pasikeitimai ateityje laukia, yra sudėtinga“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė portalą lrytas.lt patikino, kad prekybos tinklas ir toliau sieks užtikrinti geriausią kokybės ir kainos santykį rinkoje.
„Nuolat deramės su tiekėjais, kad galėtume užtikrinti patrauklias kainas ir pirkėjai kainų svyravimus pajustų kuo mažiau. Nemažą mūsų asortimento dalį sudaro privačių prekės ženklų produktai, kurie leidžia pirkėjams sutaupyti ir nepermokėti už žinomą prekės ženklą“, – kalbėjo ji.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, labiausiai maisto kainas kelia finansų rinkose stipriai padidėjusios maisto žaliavų kainos bei atlyginimų augimas – dėl pastarųjų augo ir įmonių sąnaudos, kas taip pat galėjo paskatinti maisto kainų augimą. Taip pat įtakos turėjo ir energetikos kainų augimas.
Kalbėdamas apie ES vidurkį lenkiančias produktų supirkimo kainas Lietuvoje ekonomistas svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti ir ES šalių valdžių sprendimai. „Energetikos kainoms įtakos galėjo turėti ir įvairių šalių valdžių sprendimai dėl energetikos kainų kompensacijų įmonėms ir vartotojams.
Vienos šalys reagavo iš karto ir tiesiog dirbtinai neleido augti energetikos išteklių kainoms, kitos šalys į tai reagavo lėčiau, todėl kiek pakilo energetikos kainos, tiek pakilo ir galutinės maisto kainos. Taip pat Lietuva yra viena iš lyderių ES pagal atlyginimų augimą – tas taip pat prisideda prie to, kad čia sparčiau kyla maisto produktų supirkimo kainos nei kitose ES valstybėse“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
