Nuo šiol skolinantis antram ir paskesniam būstui minimalus pradinis įnašas sieks 30 procentų. Bankų klientai susidurs ir su išimtimi – jei ankstesnių paskolų likutis bus mažesnis negu 50 proc. Šiuo sprendimu siekiama vėsinti nekilnojamojo turto (NT) rinką.
Tik maža dalis naudojosi paskutinėmis dienomis
Nuo vasario įsigalioję Atsakingo skolinimo nuostatų papildymai jau rudenį ekonomistų buvo įvertinti kaip nepadarysiantys reikšmingos įtakos būstų rinkos kaitime.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad tik paskelbus griežtėjančius reikalavimus, praėjusių metų spalį antrinio būsto paskolų dalis visame sraute išliko panaši, kaip ir ankstesniais mėnesiais.
Visgi lapkritį jau buvo matyti, kad palyginti su spaliu, bendras skolinimasis būstui išaugo 20,5 proc. ir 27,5 proc., palyginti su vidutiniu mėnesiniu 2021 m. sausio–spalio mėnesių srautu. Paskolų antrajam būstui visame būsto paskolų sraute padidėjo vos apie 3 proc.
Tam tikrą besiskolinančiųjų suaktyvėjimą antram būstui paskutinėmis minutėmis pastebėjo ir kiti ekspertai. „Vertinant praėjusių metų antrąjį pusmetį, paraiškų srautas buvo įprastas. Kalbant apie šių metų sausio mėnesį, užklausų kiekis yra šiek tiek padidėjęs“, – patikino „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.
Kaip teigė A.Kvakšys, viena iš tokio elgesio priežasčių galėjo būti labai paprasta – klientai norėjo suspėti prieš vasarį įsigaliojančius pokyčius. Tačiau „Luminor“ banko atstovas akcentavo, kad antrojo būsto apimtys nėra reikšmingos, kad turėtų įtakos bendrai skolinimosi tendencijai.
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės teigimu, 2022 metų pradžioje lietuvių aktyvumas nedaug skyrėsi nuo praėjusių metų pabaigos – susidomėjimas būsto paskolų rinkoje vis dar aukštas.
„Įprastai sausis būna kiek ramesnis metų mėnuo, tačiau šiemet sulėtėjimo nepastebime – būsto paskolų rinka išlaiko panašų tempą, kaip ir pernai metų pabaigoje“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Dovbyšienė.
Visgi skolinimasis antram ir paskesniam būstui ir klientų susidomėjimas neišaugo – toks paskolos tipas vis dar sudaro mažumą bendro srauto.
„Citadele“ banko verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis portalui lrytas.lt taip pat sakė, jog pradinis įnašas įsigyjant antrą būstą su paskola sudaro nedidelę būsto kreditų portfelio dalį, o pradinis įnašas šiame banke iki vasario pirmosios jau siekė apie 20 procentų, tad didelio pokyčio nėra.
„Antras nekilnojamasis turtas įsigyjamas ne vien tik dėl šeimos poreikių, bet ir dėl Lietuvoje populiaraus požiūrio, kad NT yra tinkamas būdas apsaugoti santaupas, kurių perkamoji galia laikui bėgant mažėja“, – aiškino D.Burdaitis.
Anot „Citadele“ banko atstovo, klientai tokiu atveju investuotoja į nuomą, būstas rečiau perkamas poilsiui kurortuose ar kitose vietovėse.
„Net ir galiojant lankstesnėms Lietuvos banko patvirtintoms Atsakingojo skolinimo nuostatoms, iki šiol antrajam ir ne pagrindiniam būstui besiskolinančių klientų prašydavome apie 30–40 proc. pradinio įnašo, todėl nauji Lietuvos banko reikalavimai bankui ir didžiajai daliai mūsų klientų didesnės įtakos neturės“, – pabrėžė SEB banko atstovė.
Perversmo galime ir nesulaukti
„Nekilnojamojo turto rinka vis dar nėra pasiekusi taško, kai naujo gyvenamosios paskirties būsto pasiūla pilnai patenkina paklausą.
2022-ųjų metų pradžia nei paraiškų srautu, nei išduodamų paskolų skaičiumi reikšmingai nesiskiria nuo 2021-ųjų, taigi, tikėtina, jog ir toliau tęsis būsto paskolų rinkos augimas“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Kvakšys. Anot jo, drastiškų pokyčių būsto rinkoje laukti nevertėtų.
„Citadele“ banko verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis taip pat patvirtino, jog įsigalioję griežtesni reikalavimai neturės didelės įtakos finansavimo rinkai – didžioji dalis antrą ir paskenį būstą vis dar įsigyja nuosavomis lėšomis.
Juolab D.Poderis taip pat atkreipė dėmesį, kad įvesti pokyčiai ribos būsto rinkos augimą ir privers bankų klientams susimąstyti apie rizikas, tačiau pripažino, kad didėjantis paskolos įnašas palies tik mažąją dalį klientų.
„Kadangi ne pirmo būsto paskolos 2021 metais sudarė apie 16 proc. būsto kreditavimo, o kreditu finansuojami būsto sandoriai sudaro apie pusę būsto rinkos, toks reikalavimas būsto rinkoje perversmo nesukels“, – dalijosi įžvalgomis Lietuvos banko ekonomistas.
Kaip sakė D.Poderis, maždaug pusė ne pirmų paskolų būstui buvo išduodamos su palyginti mažu pradiniu įnašu, siekiančiu nuo 15 proc. iki 20 proc. Visgi ekonomisto tikinimu, antrųjų paskolų rizikingesnį segmentą pradinio įnašo didinimas neabejotinai palies.
E.Dovbyšienės skaičiavimais, bendroje būsto paskolų rinkoje antrosios būsto paskolos sudarė iki 15 proc. viso skaičiaus. Visgi su paskola įsigyjamų būstų sandorių – 40 proc.
„Todėl nesunku apskaičiuoti, kad mažesnio būsto paskolos dydžio ir užstato vertės santykio ne pirmai būsto paskolai reikalavimas įtakos turės tik maždaug 5–6 proc. visų įvykstančių sandorių“, – aiškino SEB banko atstovė.
Anot E.Dovbyšienės, tai nėra didelis procentas, kad turėtų reikšmės rinkoje, tačiau pakankamai, kad padėtų padidinti galimybes tiems, kas ruošiasi įsigyti pirmąjį būstą.
„2022-ųjų pradžia nei paraiškų srautu, nei išduodamų paskolų skaičiumi reikšmingai nesiskiria nuo 2021-ųjų, tad tikėtina, jog būsto paskolų rinka ir toliau augs, jeigu išliks panašus būsto paskolų poreikis“, – patikino E.Dovbyšienė.
Taip pat Lietuvos banko atstovas sakė, kad jei dabartinė įkaitusios būsto rinkos tendencija tęsis ir toliau, bus svarstoma ir dėl papildomų griežtesnių reguliavimo priemonių įvedimo skolinantis. Jis taip pat pabrėžė, kad siekiant išvengti perkaitimo būsto rinkoje, būtina taikyti ir kitas rinką veikiančias fiskalines priemones ar platesnio masto gyvenamojo nekilnojamojo turto mokestį.
Poreikis skolintis – vis dar aukštumose
Ekonomistų pastebėjimais, lietuvių noras įsipareigoti būsto paskoloms išlieka vis dar nemenkas. Štai D.Poderio teigimu, būsto rinkai išlaikant aktyvumą, skolinimasis būstui reflektuoja panašias tendencijas.
„Per 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį išduota 541 mln. eurų naujoms būsto paskoloms, tai yra 25 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2020 m. ir 17 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį“, – statistinius duomenis pateikė D.Poderis.
Pasak Lietuvos banko ekonomisto, naujausi duomenys rodo, kad Atsakingo skolinimo nuostatuose numatytos pradinio įnašo ribos neartėja prie idealių skaičių. Remiantis naujausiais duomenimis, 2021 m. lapkritį pradinis siekė apie 24 proc., o vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis – apie 27 proc., kai nustatytose ribose pradinis įnašas turėtų būti ne mažiau nei 15 proc., o vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis – ne daugiau nei 40 proc.
Tuo tarpu E.Dovbyšienės tikinimu, naujausiais gruodžio mėnesio SEB banko užsakymu atliktos gyventojų apklauso duomenimis, gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų dar nėra sumažėję.
Anaiptol – jei gyventojų pajamos augs lėčiau nei praėjusiais metais, infliacijos kartelė vis dar bus aukšta, o būsto kainos didės sparčiau nei atlyginimai, būsto paklausos augimas bus nuosaikesnis, dėstė E.Dovbyšienė.
„Vis dėlto, rinkoje dominuoja pirkėjai, kurie nori pagerinti dabartines gyvenimo sąlygas. O norintiesiems investuoti bent trumpuoju laikotarpiu infliacija neturėtų būti stabdžiu, ypač tiems, kurie turi sukauptų santaupų, gauna dideles pajamas ir nori įdarbinti laisvas lėšas“, – sakė pašnekovė.
