„Pavyzdžiui, prekybos sektorius. Prekybos tinklų lyg ir yra daug, bet jeigu mes pasižiūrėsime regioniniu masteliu, tai matome, kad kai kurie prekybos tinklai turi 60–70 proc. rinkos. Todėl mes visada sakėme, kad įstatyme reikia numatyti, jog riba yra ne 40 proc. šalies mastu, bet būtent regiono mastu“, – Eltai teigė D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas atkreipia dėmesį, kad konkurencinė padėtis dar suprastėjo per pandemiją, kuomet specializuotų parduotuvių veikla buvo apribota.
„Nepamirškime, kad per kovidą labai sumažėjo konkurencingumas, kai didiesiems prekybos tinklams leido viskuo prekiauti ir susiformavo tam tikri vartotojų elgsenos įpročiai“, – pridūrė jis.
Kaip oligopolines rinkas darbdavių atstovas taip pat įvardija draudimo paslaugų, energetikos sektorius, taip pat tvirtina, kad šalyje veikia vos keli dideli vaistinių tinklai. Vis tik itin prasta konkurencinė aplinka, jo vertinimu, yra susiformavusi finansinių paslaugų rinkoje.
„Bankiniame sektoriuje išvis tragiška situacija. Mes ir susitikime su premjere jau kalbėjome apie tai, kad verslas labai sunkiai prieina prie finansavimo, nes du Skandinavų bankai iš esmės užima didelę rinką. Lyginant su Europos Sąjunga, pas mus apie 2 proc. brangesni pinigai“, – pabrėžė D. Arlauskas.
ELTA primena, kad Lietuvos banko ekonomistai kovą vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc.
Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
