Vis dėlto kalbintų parlamentarų nuomonės išsiskyrė prakalbus apie papildomų išlaidų finansavimą. Pasak Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nario ir partijos pirmininko Sauliaus Skvernelio, numatytas lėšas reikėtų skolintis, o neužtikrinus tvarių pajamų, valstybės skola gali ženkliai išaugti.
Savo ruožtu Socialdemokratų frakcijos parlamentaras Gintautas Paluckas tikino, kad valstybė turi skolintis ir skirti dideles lėšas tam, kad nesutriktų stabilus gyventojų vartojimo lygis.
Politikai kritikavo ir tai, kad Ministrų Kabinetas taip ir neatsižvelgė į opozicijos anksčiau keltus siūlymus tam tikroms prekių grupėms mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.
Visgi žadama, kad paketui pasiekus Seimą, opozicijos kritika bus konstruktyvi.
Pristatytas antiinfliacinių priemonių paketas
Reaguojant į tolesnį kainų augimą, Vyriausybė penktadienį pristatė 2,26 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, kuriuo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.
Taip pat Ministrų Kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą.
S.Skvernelis pasidžiaugė, kad valdantieji galiausiai ėmėsi veiksmų infliacijos poveikiui švelninti, tačiau priemonės, pasak politiko, pristatytos vėluojant.
„Apskritai gerai, kad kažkas daroma, bet tai gerokai pavėluota, uždelsto veikimo reakcija“, – Eltai sakė S.Skvernelis.
Kad laukiant Finansų ministerijos prognozių Vyriausybė sueikvojo daug laiko, svarstė ir Socialdemokratų frakcijos parlamentaras G. Paluckas. Anot jo, antiinfliacinių priemonių pakete numatyti tie „elementarūs dalykai“, kurių būtinybė buvo aiški net ir prieš mėnesį.
„Ir kai kuriuos tų sprendimų projektus yra registravę arba opozicija, arba prezidentas. Ko reikėjo laukti, aš tikrai nežinau, nes ir Lietuvos bankas savo makroekonomines prognozes, ir komerciniai bankai savąsias pateikė prieš porą savaičių“, – Eltai teigė G.Paluckas.
„Čia tiesiog akivaizdu, kad yra sugaištas laikas, tikrai nežinau priežasčių, kodėl reikėjo taip ilgai laukti“, – mano socialdemokratas.
S.Skvernelis: girdime apie reikšmingas išlaidas, bet ne apie reikšmingas pajamas
Abiejų kalbintų parlamentarų teigimu, itin svarbu, kad numatyta didinti pajamas mažiausiai pasiturintiems gyventojams – pensijas, NPD, valstybės remiamų pajamų dydį ir kt. S.Skvernelio nuomone, nors numatytas augimas ir nėra itin ambicingas, tačiau ši pagalba buvo reikalinga.
„Tai vis tiek turėtų palengvinti bent jau tiems žmonėms situaciją“, – svarstė jis.
Vis dėlto, akcentavus 2,26 mlrd. papildomas išlaidas biudžetui, S.Skvernelis pastebėjo, kad kol kas lieka neaišku, kokiomis įplaukomis infliacijai amortizuoti skirtos biudžeto lėšos bus padengiamos.
„Girdime apie reikšmingas išlaidas, tačiau norėtųsi girdėti ir apie reikšmingas pajamas. Kol kas to mes kaip ir negirdėjome“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Vardan Lietuvos“ lyderis argumentavo, kad Vyriausybės priemonėms finansuoti valstybė turės skolintis, dėl to, neužtikrinus stabilių pajamų į šalies biudžetą, ilgainiui Lietuvai gali kilti bėdų dėl išaugusios skolos.
„Didžioji dalis yra skolinti pinigai, kuriuos reikės grąžinti. Neužtikrinus ilgalaikių, tvarių pajamų šioje krizinėje situacijoje arba neturint plano, bus be galo sunku tuos įsipareigojimus vykdyti“, – pastebėjo S.Skvernelis.
Dėl šio paketo tikslinamo biudžeto projektui pasiekus Seimą, parlamentaras žada jį svarstyti kritiškai. Anot S. Skvernelio, jo atstovaujama frakcija tam tikrus įrankius palaikys, kitiems turės kritikos. Politikas žada konstruktyvią kritiką – frakcija ketina pateikti ir savus pasiūlymus, kurių 19 dar šią savaitę jau pateikė Vyriausybei nagrinėti.
„Tikrai bendradarbiausime, nes žinome, kokia yra situacija. Konstruktyviai, jei reikės oponuosime ir teiksime siūlymus“, – teigė S.Skvernelis.
Paklaustas, ar pakete nepasigedo iniciatyvų taikyti PVM lengvatas maistui ar energetikos produktams, taip pat, pavyzdžiui, panaikinti akcizus degalams, S.Skvernelis neatmetė, kad ateityje prie šių variantų dar bus sugrįžta.
„Šita Vyriausybė tuo pasižymi, kad praėjus tam tikram laikui išgirsta, ką sakė opozicija, ir tada bando kaip savo idėją kažkaip pateikti. Manau, kad, kalbant ir apie PVM klausimus, nuo energetikos ir maisto produktų, ir akcizus, ypač kurui, degalams, jie bus aktualūs, spaus Vyriausybę ir kažkada reikės tą dalyką daryti“, – tikino politikas.
„Tačiau gali būti pavėluota, kaip ir su šiuo paketu“, – mano „Vardan Lietuvos“ lyderis.
G.Paluckas: pagalba gaunantiems vidutines pajamas nenumatyta
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas G. Paluckas taip pat pasidžiaugė, kad valdantieji numatė didinti NPD, valstybės remiamų pajamų dydį ir kitas išmokas nepasiturintiems. Visgi parlamentaras svarsto, kad NPD galėjo būti didinamas ir labiau – pavyzdžiui, iki minimalios mėnesinės algos (730 eurų), ką yra siūlęs šalies prezidentas ir Lietuvos bankas.
„Jei išversime, kiek tai klius į kišenę, – 16-20 eurų – tai nėra tie pinigai, kurie gelbėja. Bet kiekvienas euras į, o ne iš kišenės yra gerai“, – pakete numatomą NPD didinimą vertina G.Paluckas.
Dar jis gyrė projektą, nes jame numatyta kompensuoti dalį augančių energijos išteklių kainų. Kita vertus, politikas pasigedo didesnės pagalbos verslui.
„Yra sprendžiama problema, bent jau iš dalies, didelių energijos kainų. Problema aišku išlieka, kad užribyje lieka verslas, nes čia irgi turime iššūkių – brangstantys energijos ištekliai brangina paslaugas ir prekes ir grasina mūsų eksportui“, – teigė G.Paluckas.
„Bet pirmi žingsniai nėra blogi“, – projekto visumą įvertino jis.
G.Paluckas taip pat pagyrė valdančiųjų sprendimą skolintis ir šalies ekonomiką papildyti 2,26 mlrd. eurų. Politiko vertinimu, tai skatins gyventojų vartojimą.
„Tai yra teigiamas dalykas ir netipiškas konservatoriams, kurie paprastai linkę veržtis diržus, kas lemtų mažesnes vartojimo apimtis ir ekonomikos susitraukimą. Bet šiuo atveju atvirkščiai – tai tampa tam tikru ekonomikos stimulu. Įlieti 2 mlrd. eurų lems stabilesnį išliekantį vartojimą ir geresnes ekonomikos prognozes“, – teigė G.Paluckas.
Visgi, socialdemokrato teigimu, pakete trūksta pagalbos priemonių ir vidutines pajamas uždirbantiems asmenims. Pasak politiko, vien švelninamo elektros ir gamtinių dujų kainų augimo nepakanka.
„Vidutinės pajamas gaunantiems asmenims iš esmės nėra jokio infliacijos efekto mažinimo pagalvės. Jei tik žiūrėtume į energijos išteklių kainas, tai yra vis dėlto mažoka. Tuo labiau reikės pasižiūrėti, kaip tai bus taikoma visoms kuro rūšims buitiniams vartotojams, nes iki šiol buvo ta lengvata tik centriniam šildymui“, – kalbėjo G.Paluckas.
Nusivylimą jam paliko ir valdančiųjų nenoras į antiinfliacinių priemonių paketą įtraukti PVM lengvatas, pavyzdžiui, būtiniausiems maisto produktams, kas, pasak jo, taip padėtų infliacijos šoką atlaikyti tiek mažiausias, tiek vidutines pajamas uždirbantiems asmenims.
„PVM lengvatos baziniams, pagrindiniams maisto produktams Vyriausybė nesiryžo svarstyti, toliau manydama, kad tai yra netaiklus ir netikslus instrumentas, nors jis paliestų būtent visus – tiek mažas, tiek vidutines pajamas turinčius asmenis, kurie taip pat yra nukentėję arba tam yra jautrūs“, – sakė G.Paluckas.
Paklaustas, ar jo frakcijoje atnaujinto biudžeto projektas sulauktų palaikymo, Seimo socialdemokratų lyderis patikino, kad visos valdančiųjų iniciatyvos bus analizuojamos, frakcija gali pateikti ir pasiūlymų.
„Į tuos sprendimus tikrai įsigilinsime, pasižiūrėsime, ar juos galima pagerinti. Gali būti kažkokių mūsų siūlymų. Bet tuos siūlymus esame patys anksčiau registravę, todėl iš esmės juos tikrai palaikysime“.
ELTA primena, kad siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mlrd. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.
Padarinių dėl išaugusių energijos išteklių kainų švelninimui Vyriausybė siūlo skirti 832 mln. eurų. Tuo metu žmonių pajamų didinimui būtų skiriami 315,3 mln. eurų. NPD siūloma didinti iki 540 eurų, o tam prireiktų 103 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Minimalią mėnesinę algą gaunantiems pajamos dėl šio siūlymo turėtų augti papildomai 16 eurų.
Taip pat siūloma 30,3 mln. eurų skirti didinant šildymo kompensacijų išmokas, taip išplečiant ir jų gavėjų ratą. Šalpos ir valstybės pensijų padidinimui būtų skiriama 75,72 mln. eurų, dėl to senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą augtų maždaug 24 eurais per mėnesį.
Investicijoms į šalies energetinės nepriklausomybės didinimą numatyta skirti 1,1 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta renovacijų investicijų platformai (275 mln. eurų) ir subsidijoms „žaliajai renovacijai“ (277 mln. eurų).
Energetinei nepriklausomybei stiprinti taip pat siūloma skirti 192,8 mln. eurų valstybės projektams. Iš šių lėšų 200 MW galios energijos baterijų parkų plėtrai būtų skirta 100 mln. eurų, o viešųjų pastatų renovacijai – 40 mln. Dar 30 mln. eurų būtų skirta saulės ir vėjo elektrinėms visuomeniniuose pastatuose.
Biudžeto projekto pakeitimus, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, planuojama pateikti Vyriausybei, o balandžio 14 d. – Seimui. Ministrė tikisi, kad parlamentarai pakeitimus priims gegužės viduryje.
Seimo valdančiųjų ir opozicinių frakcijų lyderiai penktadienį pasveikino Vyriausybės pateiktą antiinfliacinį planą ir sako besitikintys, kad jis padės žmonėms sumažinti augančios infliacijos poveikį.
Siekiant sušvelninti kainų augimą, Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.
„Tai yra unikalus planas. Tikėjomės mažesnio plano, o gavome daugiau nei tikėjomės, tai esame labai patenkinti tuo, kaip padirbėjo Finansų ministerija ir premjerė“, – BNS sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas.
Jo teigimu, planas unikalus tuo, kad jame yra numatyta didinti žmonių pajamas ir kovoti su ilgalaikėmis infliacijos pasekmėmis.
„Bent jau Europoje tai – precedento neturintis planas todėl, kad daugiau nei 2 mlrd. eurų yra skiriami žmonių pajamų didinimui, pirmiausia tų, kurie labiausiai paveikiami infliacijos, kurių pajamos mažos“, – teigė parlamentaras.
„Kitas dalykas – investuojama į ilgalaikę strategiją, keičiant energijos resursų dedamąją, didinant žaliosios energetikos dedamąją, kas reiškia, kad būsime labiau nepriklausomi nuo rusiškų dujų ir elektros, ir tos iniciatyvos ilgalaikėje perspektyvoje leis galbūt tiek elektros kainą mažinti, tiek kitas priklausomybes“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS teigė, kad planas turėtų žmonėms kompensuoti infliacijos pasekmes.
„Jeigu įsivaizduojama, kad esant tokiai infliacijai visi praturtės ir valstybė ne tik kompensuos, bet dar ir pridės, tai tokios iliuzijos nereikia turėti, tačiau kompensuoti infliacijos neigiamas pasekmes tas turėtų“, – kalbėjo Seimo narys.
Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo teigimu, planą galima vertinti teigiamai, stipri jo dalis – atsinaujinančios energetikos skatinimo paketas.
„Tai yra labai stiprus paketas, kaip mes galime iki 2030 metų pasiekti 80 proc. poreikio savo elektros energijos, kad pasigamintume tiek patys. Visas šitas energetikos failas yra, man atrodo, pats svarbiausias, nes jis yra tiesiogiai atsakantis į tuos veiksnius, ką mes galime padaryti“, – BNS sakė V.Mitalas.
„Atsinaujinančios energetikos plėtra yra tas raktas, kuris gali padėti ilguoju laikotarpiu nulipti nuo Rusijos dujų ir elektros adatos ir pasigaminti žalią, vietinę ir, kas svarbiausia, pigesnę energiją“, – pridūrė jis.
Parlamentaras taip pat svarstė, ar nereikėtų galvoti ir apie viduriniąją klasę ir įvertinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Manau, kad darbo mokesčiai bus tas dalykas postkovidiniame pasaulyje, kuris nulems, kuo šalys konkuruos pritraukdamos jėgą į savo valstybes. Kitos šalys vienokius ar kitokius sprendimus dėl to priima. Aš manyčiau, kad reikėtų padiskutuoti dėl GPM tarifo kažkada ateityje“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas.
Džiaugiasi ir opozicija, bet pasiūlymų turės
Parlamento opozicija taip pat džiaugėsi pateiktu planu, bet sako, kad turės jam pasiūlymų.
„Iš tikrųjų, labai lauktas planas. Džiugu, kad pagaliau pateiktas ir manau, kad bet kokios priemonės, kurios dabar pagelbės žmonėms išgyventi infliaciją, yra geros“, – BNS sakė opozicinių „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Reikia sveikinti, kad pagaliau susiimta ir infliacinis planas paruoštas. Pasižiūrėsime, ar jis pakankamas. Aš manau, kad labai gerai, jog ta diskusija pagaliau atkeliaus į Seimą ir galėsime plačiai diskutuoti“, – pridūrė ji.
Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sako, kad planui pasiūlymų Seime dar greičiausiai turės, tačiau ir dabar jame yra neblogų dalykų.
„Iš esmės, tai, ką pateikėme su opozicija, ir tai, ką teikė prezidentas, yra sutraukta į planą. Jame tikrai yra neblogų dalykų – tas pats šildymo kainų kompensavimas, NPD didinimas, pensijų augimas“, – BNS sakė V.Fiodorovas.
Jo teigimu, taip pat reikėtų pagalvoti ir apie kuro kainų, ir apie PVM maisto produktams mažinimą. Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Lino Kukuraičio, išmokų didinimą, numatytą plane, galima sveikinti. „Iš socialinės pusės atrodo, kad einama tinkama linkme“, – BNS teigė L.Kukuraitis.
Tačiau, anot parlamentaro, Seime ketinama kelti klausimą dėl pensijų didinimo tvarumo. „Kiek tai yra tvaru, ar apskritai valstybės biudžetui tos sumos yra panešamos, kokia našta valstybei, nes jeigu padidini pensijas, tai kitą kartą, kai didins, jau didins nuo šito lygio, kiek yra pakeltos“, – tvirtino Seimo narys.
Jis įsitikinęs, kad plane numatytas pensijų didinimas palankesnis didesnes pensijas gaunantiems senjorams. „Mano galva, tai nėra taiklus sprendimas dėl neaiškios finansinės ateities. Tie, kurie gauna dideles pensijas, jie gaus didelius padidinimus, o tie, kurie turi mažas, gaus mažus padidinimus, tad šitą sprendimą kritikuočiau“, – teigė L.Kukuraitis.
Pasak opozicinės Regionų frakcijos vienos lyderių Ritos Tamašunienės, Vyriausybė vėluoja su priemonėmis, o plane pasigendama degalų kainų reguliavimo priemonių. „Pasigendame degalų kainų reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, akcizo mažinimo, kuris ypač svarbus ir gyventojams verslui, savivaldybių įmonėms, nes daugelio paslaugų kainos auga būtent dėl degalų kainų“, – BNS sakė R.Tamašunienė.
Vyriausybės parengtame antiinfliaciniame plane numatyta 5 proc. didinti senatvės pensijas, taip pat nuo 460 iki 540 pakelti NPD.
Pensininkai, turintys būtinąjį stažą, turėtų sulaukti 24 eurais didesnės pensijos, o minimalios mėnesinės algos gavėjai turėtų papildomai gauti 16 eurų ar daugiau.
Bazinę socialinę išmoką siūloma didinti nuo 42 iki 46 eurų, valstybės remiamas pajamas – nuo 129 iki 147 eurų, šalpos pensijų bazę – nuo 150 iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazę – nuo 126 iki 138 eurų. Taip pat nuo 73,5 iki 80,5 euro būtų didinami vaiko pinigai, o papildoma išmoka vaikui – keturiais eurais iki 47 eurų.
Plane numatyta ir kompensuoti dujų ir elektros kainų dalį gyventojams ir verslui, taip pat daugiau nei 1 mlrd. eurų bus skiriama investicijoms į energetiką. Iš viso antiinfliacinio plano vertė viršija 2 mlrd. eurų.
