Pasak Prienų rajono mero Alvydo Vaicekausko, Prienams pabėgėliai – jokia naujiena. Pernai vasarį Jiezno paramos šeimai centre buvo pradėtos teikti apgyvendinimo paslaugos prieglobsčio prašytojams.
„Sužinojęs, kad dauguma prieglobsčio prašytojų apgyvendinami Vilniuje ir ten jau ima trūkti vietų, kreipiausi su iniciatyva, kad galėtų Prienai pasiūlyti laikiną pastogę. Už sėkmingą integraciją jau gavome teigiamų įvertinimų, taip pat ir iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos.
Jau turime sukaupę patirties, tad pabėgėliais iš Ukrainos Prienuose bus irgi tinkamai pasirūpinta“, – neabejojo A.Vaicekauskas.
Darbas padeda ir užsimiršti
„Irano kurdų, afganistaniečių, tadžikų, turkų, net mongolų šeimą turėjome“, – plačią prieglobsčio prašytojų Prienuose geografiją vardijo Jiezno paramos šeimai centro direktorė Jūratė Virginija Žukauskienė. Pasak jos, šiuo metu daugėja besikreipiančių iš Rusijos ir Baltarusijos.
Direktorė patvirtino, kad centre savivaldybės prašymu laikinai apgyvendintos ir kelios ukrainiečių šeimos, tačiau jos rado laikinus būstus Kaune, todėl iš Jiezno jau išvyko.
„Norėjo moterys su vaikais būti arčiau Kaune dirbančių savo vyrų“, – sakė J.V.Žukauskienė.
Pasak jos, prieglobsčio prašytojai apgyvendinami laikinai, dažniausiai, kol bus apsvarstytas jų prašymas, vėliau jie jau kuriasi savarankiškai.
„Labiausiai visus tuos žmones slegia nežinomybė ir laukimas. Gerai, kad ukrainiečiams sudarytos sąlygos pradėti iškart dirbti, nes prieglobsčio prašytojams, kol nebus apsvarstytas jų prašymas, dirbti neleidžiama.
Dauguma jų nori dirbti, užsidirbti. Nes darbas juk padeda ir užsimiršti, atitrūkti nuo slogių minčių. Todėl jie mums mielai talkina savanoriaudami centre. Nors labiau norėtų dirbti apmokamą darbą“, – kalbėjo direktorė.
Nekelia jokių reikalavimų
Kad pabėgėliai nuo karo Ukrainoje taip pat nenori sėdėti rankas sudėję, sakė ir Prienų rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėja Jūratė Mickevičienė. Pasak jos, šiuo metu Prienuose jau pradėjo dirbti iki 10 ukrainiečių, dar tiek šią savaitę dalyvavo darbo pokalbiuose.
„Štai trečiadienį vyko darbo pokalbis su dviem medicininį išsilavinimą turinčiomis ukrainietėmis Prienų globos namuose dėl slaugytojų darbo. Mums tikrai trūksta šios srities specialistų ir manau, kad moterys bus įdarbintos“, – vylėsi savivaldybės atstovė.
Savivaldybės duomenimis, iš beveik 100 prieglobstį Prienuose radusių ukrainiečių viena moteris jau įsidarbino kepyklėlėje, kita – statybos bendrovėje, dvi važinėja dirbti į Birštono sanatorijas.
„Tarp pabėgėlių yra labai įvairaus amžiaus ir išsilavinimo moterų, bet, kiek pastebėjome, visos jos labai motyvuotos, nori pradėti dirbti ir nekelia reikalavimų, kokio darbo pageidautų“, – sakė J.Mickevičienė.
Jos teigimu, atsiradusi konkurencija darbo rinkoje gal kažkiek bus naudinga ir vietiniams prieniškiams, kurie jau kuris laikas buvo gana priekabūs ir nelabai norėjo dirbti.
„Žinote, žmonės susimąstys, kai į jų darbo vietą pretenduos motyvuoti žmonės“, – svarstė savivaldybės atstovė.
Skyriaus vedėjos teigimu, visi Prienuose apsigyvenę pabėgėliai nuo karo Ukrainoje įsikūrė privačiuose butuose, kuriuos jiems pasiūlė prieniškiai.
Naudojasi pažeidžiamumu?
Prienuose vietoj senų kareivinių įrengiamas gyvenamasis namas. Investuotojų atstovas Tomas Kazlauskas sakė šią savaitę 19-metę ukrainietę studentę įdarbinęs valytoja.
„Ilgai į šią poziciją neradome motyvuoto žmogaus, o namas yra baigiamas įrengti, reikia langus išvalyti, laiptines išplauti, drauge ir žmogui pagelbėti. Labai džiaugiuosi, kad sutarėme pozityviai ir jauna moteris, atrodo, labai džiaugiasi gavusi darbą“, – kalbėjo jis.
T.Kazlauskas prisipažino ir pats nuomojamame būste Palangoje apgyvendinęs pabėgėlius iš Ukrainos ir bandęs kurorte jiems surasti darbo.
„Įsidarbino vienos kavinės virtuvėje, bet jau po savaitės pradėjo jiems mokėti mažiau, nei sutarta. Akivaizdu, kad nori pasinaudoti tuo, kad žmonės pažeidžiami ir sutiks dirbti už mažiau, nes neturi pasirinkimo. Labai gėda dėl tokių istorijų“, – pasakojo įmonės atstovas.
Su motyvuotų sezoninių darbuotojų trūkumu nuolat susiduriančio Barisų šeimos ūkio bendraturtė Reda Barisienė teigė, kad jau artimiausiu metu ketina apsilankyti savivaldybėje ir sužinoti, kokie pabėgėlių iš Ukrainos darbo poreikiai.
„Nežinau, ar atsiras norinčių dirbti žemės ūkyje, tačiau jau nuo balandžio mėnesio galėtume pasiūlyti darbo keliems žmonėms“, – sakė ji.
Pasak ūkininkės, balandžio pabaigoje pradeda augti smidrai, birželį uždera braškės, kurių derlius būna iki liepos pabaigos.
„Mūsų ūkyje reikia daug pagalbos skinti smidrus, juos rūšiuoti, vėliau pradeda derėti kitokių sezoninių daržovių derlius, taip pat yra daug pagalbinių darbų, tokių kaip ravėjimas“, – sakė R.Barisienė.
„Kasmet susiduriame su problema, kai dėl nemotyvuotų darbuotojų, kurie ateina ne dirbti, o praleisti laiko, lysvėse lieka nenuimtas derlius. Tikiuosi, kad šiemet bus kitaip“, – vylėsi ūkininkė.
Pasak moters, ją šiek tiek stabdo tai, kad nemoka rusų kalbos, todėl baiminasi, kad bus sunkiau bendrauti, antra vertus, labai skatina noras padėti žmonėms, kuriems dabar labai reikia pragyvenimo šaltinio.
„Tikrai mokėsime lygiai tiek, kiek mokame ir lietuviams“, – patikino R.Barisienė.
