Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Vyriausybė teikia daugiau kaip 2 mlrd. eurų vertės paketą.
„Šiuo sunkiu metu norime sustiprinti žmonių perkamąją galią, kai dėl Rusijos karinės agresijos ir anksčiau taikytų sąmoningų veiksmų sparčiai kyla energetikos išteklių kainos, o ateities tendencijos taip pat yra negeros“, – sakė ji.
Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus ir plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.
Taip pat siūloma subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų, tiek gyventojams, tiek verslui.
G.Skaistės teigimu, yra suformuotas ir paketas, skirtas energetinei nepriklausomybei įtvirtinti, reiškiantis perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kad ateityje tiek gyventojų, tiek verslų sąskaitos už energetiką būtų mažesnės.
„Esant mažesnei priklausomybei nuo Rusijos energetinių išteklių būtų lengviau prognozuoti energijos kainas“, – kalbėjo ji.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius yra sakęs, kad, valdžiai nesiimant jokių papildomų priemonių, elektros kainos buitiniams vartotojams nuo liepos didėtų iki 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc., o namų šildymui – iki 200 proc.
G.Skaistės teigimu, Vyriausybei numatant, kad elektros kainos neaugs daugiau kaip 40 proc., o dalis bus subsidijuojama iš valstybės biudžeto, kainos galėtų augti nuo 16,4 ct/kWh iki 22,9 ct/kWh.
Dujų kaina vietoje 0,55 galėtų siekti 0,77 eurus, o ne 1,34 eurus už kubinį metrą, jeigu Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų sprendimų.
„Kainas dar turės nustatyti valstybinis reguliuotojas, atsižvelgdamas į suformuotą valstybės biudžetą“, – aiškino finansų ministrė.
G.Skaistė pripažino, kad tokios priemonės atsieis brangiai, tačiau jų nesiimant kainų šokas gyventojams būtų per didelis.
Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, dalis elektros kainų augimo bus kompensuojama visiems buitiniams vartotojams: ir tiems, kurie pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ir tiems, kurie dar naudojasi visuomeniniu „Ignitis“ tiekimu.
Pasirinkusiems nepriklausomą elektros tiekėją numatyta subsidijuoti tarifą, kad jis taip pat nebūtų aukštesnis negu 23 ct/kWh.
„Yra numatytos kompensacijos centralizuotam ir individualiam būsto šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo – elektra, dujos ar kita. Vis dar yra galimybė išdėstyti sąskaitas per visus metus.
Daugiabučių namų šildymo sistemų ir šilumos punktų modernizacijai šiemet numatyta 1,5 mln. eurų. Tai visiškai nauja priemonė. Gyventojai galėtų pasikeisti šilumos punktuose esančią įrangą, radiatorius, daugiabučių namų šildymo sistemas. Tai leistų greičiau įdiegti šilumos kiekius mažinančias priemones, nelaukiant viso namo modernizavimo“, – aiškino I.Žilienė.
Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminas nebūtų atidedamas, o šildymo kompensacijų tvarka galiotų ir kitą šildymo sezoną.
Tačiau nulinis PVM centralizuotam šildymui bus taikomas tik iki šio šildymo sezono pabaigos, t. y. balandžio 30 d. Vyriausybė atnaujinti šios priemonės nesiūlo.
Be to, numatoma parengti atskiras pagalbos schemas verslui.
„Siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą karo komunikatą, kuriame siūlomos pagalbos priemonės verslui, valstybė pagal Europos Komisijos pateiktą komunikatą suformuos tam tikras pagalbos schemas, kurios bus suteiktos Lietuvos verslui siekiant išsaugoti konkurencingumą šiuo laikotarpiu, kai energijos kainos kyla itin sparčiai“, – sakė G.Skaistė.
Pažeidžiamiausiems pokyčiai būtų nuo birželio
„Kainų augimas stipriai veikia pačias pažeidžiamiausias visuomenės grupes, todėl turime apsaugoti būtent jas. Tokios išmokos, kaip socialinė pašalpa, šalpos pensijos, socialinio draudimo pensijos, yra pažeidžiamiausių grupių pagrindinis pajamų šaltinis. Tad nepakankamas tokių išmokų dydis lemtų, kad jie negalėtų pasirūpinti svarbiausiais kasdieniais poreikiais“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Bazinė socialinė išmoka, nuo kurios priklauso išmokos vaikams ir kitos socialinės išmokos, didėtų nuo 42 iki 46 eurų.
Šalpos išmokos stažo nesukaupusiems pensininkams, darbingumą praradusiems neįgaliesiems ir vaikams su negalia didėtų nuo 150 iki 173 eurų.
Tikslinės kompensacijos specialiųjų poreikių turintiems neįgaliesiems – nuo 126 iki 138 eurų.
Valstybės remiamų pajamų dydis augtų nuo 129 iki 147 eurų.
Vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 460 iki 482 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 485 eurų iki 510 eurų.
„Taip pat valstybinių pensijų bazė bus didinama 10 proc., o pačios pensijos – 5 proc. Tai pasieks mokslininkus, pareigūnus ir kitus žmones, gaunančius valstybines pensijas“, – kalbėjo M.Navickienė.
Vaiko pinigai didėtų iki 80,5 eurų per mėnesį.
Šios sumos augtų nuo šių metų birželio.
Pasūlyto paketo finansavimo šaltiniai
Energetikos kainų šokui amortizuoti prireiks 832 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Iš jų žmonėms dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui būtų skiriama 570 mln. eurų, o verslui – 120 mln. eurų. Taip pat numatoma 142 mln. eurų parama verslui bei nukentėjusiems sektoriams.
Senatvės pensijos būtų didinamos 5 proc. Tam prireiktų 106,3 mln. eurų. Turintieji būtiną stažą per mėnesį gautų 24 eurais didesnę pensiją.
NPD didinimui nuo 460 iki 540 eurų būtų skiriama 103 mln. eurų iš valstybės biudžetui. „Būtų siūloma taikyti padidintą NPD nuo metų pradžios, vadinasi, atbuline data. Beveik trys ketvirtadaliai minimalios mėnesinės algos (MMA) būtų visai neapmokestinama pajamų mokesčiu. Tokiu atveju MMA uždirbantieji į rankas gautų 16 eurų daugiau nuo dabar esamos algos“, – aiškino G.Skaistė.
Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatoma 30,3 mln. eurų, o šalpos ir valstybinėms pensijoms didinti – 75,72 mln. eurų.
Investicijoms į energetinę nepriklausomybę skiriama 1,1 mlrd. eurų.
Šio 2,26 mlrd. eurų paketas bus finansuojamas keliais šaltiniais. 1,03 mlrd. eurų bus skiriama iš valstybės biudžeto, 782,2 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) lėšos, 400 mln. eurų – finansų priemonės, 53,9 mln. eurų – „Sodros“ biudžeto lėšos.
2022 m. biudžeto pataisas valdantieji Seimui žada pateikti balandžio viduryje, o jas priimti numatoma gegužę.
