Vis tik, anot E.Leontjevos, gerovės smukimą sušvelnintų greiti ir ryžtingi Europos Sąjungos (ES) sprendimai mažinti protekcionizmą, laisvinant importą iš trečiųjų šalių.
„Šis pasaulio žemėlapio perdalinimas ves į didesnį ekonomikų regionalumą. Globalizacija mūsų kartos akyse išgyvena tokią krizę“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo E.Leontjeva.
Kaip šią krizę aiškina LLRI vadovė, dėl jau apie pusantro mėnesio Ukrainoje vykstančio karo, keičiasi pasaulinės prekybos grandinės, todėl kris kai kurių prekių gamybos efektyvumas. Jos nuomone, tai turės neigiamos įtakos žmonių gerovei.
„Vadinasi, dalykai, kurie buvo gaminami labai specializuotomis sąlygomis, dabar bus gaminami kitur. Reiškia, kad jie bus gaminami mažiau efektyviai. Ir visos žmonijos gerovė, galima sakyti, smuks žemyn“, – teigė E.Leontjeva.
Be kita ko, jos įsitikinimu, tikėtina, kad pradės silpti Europos ekonominė galia. Konkurencingesni taps tie pasaulio regionai, kurie yra toliau nuo konflikto Ukrainoje bei nėra taip stipriai jo veikiami.
„Tačiau tam tikrų žemynų, kurie galbūt mažiau dalyvauja visame šiame konflikte ir galbūt tos dujos nėra taip pabrangusios ir pan., konkurencingumas padidės, palyginus su senąja Europa“, – paaiškino LLRI prezidentė.
„Tai tikrai iššūkis, kurį Europai teks spręsti. Čia ir ES visas biurokratizmas nėra tokia palengvinanti aplinkybė, nes nėra labai lengva tuos sprendimus ne tik paskatinti, bet ir realiai įgyvendinti, Tikrai manau, kad matysime rimtų lūžių“, – tęsė ji.
LLRI prezidentė tikisi, kad reaguojant į krizės pavojų, ES ryšis švelninti muitų politiką iš trečiųjų šalių įvežamai produkcijai, tokiai kaip maisto produktai ar trūkstamos žaliavos.
„Pavyzdžiui, jei iš tiesų grės ne badas, bet bent jau maisto nepriteklius, bus atverta galimybė laisvai prekiauti su vakariečiais. Dabar ne paslaptis, kad jos negali laisvai vežti savo pigių žemės ūkio produktų. Galbūt Europa atsisakys kitų importo ribojimų iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, dabar yra metalo stygius, o metalui yra taikomos kvotos, muitai – visokios priemonės, kurios padaro jį brangesnį“, – svarstė E.Leontjeva.
Sprendimus atlaisvinti prekybą, ekonomistės nuomone, ES turės priimti „provokuojama“ dabartinio politinio ir ekonominio klimato. Ji mano, kad norint kuo labiau sušvelninti Europos žmonių gyvenimo kokybės smukimą, tokie žingsniai yra būtini.
„Tokiu būdu ta gerovė pasaulio ir Europos mastu nesumažės tiek smarkiai, nes vis dėl to protekcionizmas stipriai mažina tą gerovę“, – dėstė E.Leontjeva, kartu pridūrusi, jog tokiems sprendimams visgi reikia greičio ir drąsos.
„Nes tikrai situacija keisis labai greitai ir reikia sprendimų dėl muitų politikos ir kt. Sprendimų reikia greitų, nes tai padės ir žmonėms prisitaikyti ir išgyventi“, – pažymėjo E.Leontjeva.
