Scenarijus kartosis, tačiau prognozės liūdnesnės
„Jei jie (aut. past. – atlyginimai) padidės bent 5 proc., tai jau bus geras rezultatas“, – apie šiųmetę darbo užmokesčio situaciją naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kaip sakė I.Izgorodinas, tokį reiškinį galima būtų paaiškinti keliais aspektais. „Kas šiais metais labiausiai kels atlyginimus, tai, sakyčiau, kad labai aukštas Lietuvos gyventojų užimtumo lygis. Tarkime, praėjusių metų pabaigoje apie 73 proc. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje turėjo darbą ir buvo užimti darbo rinkoje“, – dėstė pašnekovas.
Tai yra labai aukštas rezultatas, nes Lietuvoje vis dar vyrauja darbuotojų trūkumo problema, sakė ekonomistas.
Tuo metu „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka taip pat patvirtino, kad šiais metais dėl įvairiausių priežasčių darbo užmokesčio augimas skirtinguose ekonomikos sektoriuose laipsniškai lėtės.
Jei 2020 m. bendras atlyginimų augimas buvo apie 12 proc., pernai siekė 10,2 proc., šiemet dinamika bus dar mažesnė. Portalui lrytas.lt ekonomistė pabrėžė, kad teigiamų pokyčių turėtų atnešti sprendimas dėl valstybės biudžeto peržiūros ir keitimo bei jau padidinta minimali mėnesinė (MMA) alga.
MMA nuo sausio siekia 730 eurų, neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio augimas gali būti ne toks spartus kaip pernai ar užpernai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) asocijuotas ekspertas Vytautas Žukauskas kalbintiems ekonomistams paantrino, kad šiemet darbo užmokestis nominaliai galėtų augti, tačiau sunku prognozuoti tikslius skaičius.
„Mes turėjome pakankamai ilgą laikotarpį ir aukštą darbo užmokesčio vidutinį augimą nuo 2016 m. iki dabar. Iš esmės, vidutinis darbo užmokestis per paskutinius ketverius metus augo apie 10 proc. Tai yra tikrai yra didelis skaičius, kurį nulėmė gana aukštas ekonomikos augimas, taip pat ir kiti faktoriai“, – portalui lrytas.lt akcentavo V.Žukauskas.
LLRI asocijuoto eksperto tikinimu, 2022 m. bus metai, kai įmonės nebegalės darbo užmokesčio didinti tokiais tempais, kuriais didino anksčiau.
Pašnekovas aiškino, kad augančių kainų aplinka gali reikšti, kad žmonių perkamoji galia arba jų realios pajamos gali mažėti. Net jei ir sulauktume 6 proc. darbo užmokesčio augimo, o kainos pakiltų 10 proc., tai, bet kokiu atveju, gyventojų realios pajamos mažėtų.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu sudarė 1 058,6 euro. Palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu padidėjo 4,6 proc.
Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1 136,8 euro ir buvo 7,7 proc. didesnis už trečiąjį 2021 m. ketvirtį, o privačiajame – 1 024,9 euro ir buvo 3,1 proc. aukštesnis.
„Darbo užmokesčio pokyčiams 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo sezoniniai svyravimai, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos bei kitos priežastys“, – rašoma Statistikos departamento pranešime.
Lemiamų veiksnių netrūks
„Yra nemažai ir iššūkių, dėl kurių atlyginimai augs lėčiau, nei buvo prognozuojama“, – dėstė A.Izgorodinas. Kaip sakė ekonomistas, pirmasis lemiamas veiksnys šioje situacijoje yra infliacijos spaudimas, išaugę energetiniai kaštai ne tik vartotojams, bet ir įmonėms.
„Manau, kad įmonės neturės apyvartinio kapitalo, kad galėtų kelti atlyginimus, nepaisant to, kad darbuotojų trūksta. Pagal tai, atlyginimai turėtų didėti, bet įmonėms stipriai išaugo biudžetų kaštų eilutės. Iš kitos pusės – įmonių pajamos šiais metais pajus spaudimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip patikino kalbintas ekonomistas, jau dabar pasirodo naujausia informacija dėl euro zonos ekonominės būklės, kuri parodo, kad tiek pramonė, tiek bendras vartojimas artimiausiu metu pradės lėtėti – spaudimą pajus tiek prekes iš Lietuvos eksportuojančios įmonės, tiek nukentės ir vidaus vartojimas.
Dėl situacijos neapibrėžtumo Lietuvos gyventojų ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų paklausa gali stagnuoti, pastebėjimą pateikė jis. Vis tik pašnekovas dėmesį atkreipė ir į tai, kad įmonėms pastaraisiais mėnesiais išaugo kaštų eilutės, tad jos negalės didinti atlyginimų, kaip kad per koronaviruso krizę.
„Atlyginimų prasme, šie metai bus gerokai atsargesni, bet tai taip pat reiškia, kad šiais metais Lietuvos darbo rinkoje matysime kaip niekad didelę darbuotojų migraciją, o tai yra labai pavojingas reiškinys ir labai bloga žinutė verslui.
Nors turime rekordiškai aukštą užimtumo lygį, bet darbuotojų lojalumas per koronaviruso krizę yra smarkiai nukritęs“, – pasakojo A.Izgorodinas.
Ekonomistas neigiamą poveikį verslams aiškino tuo, jog sumenkęs lojalumas darbdaviui gali reikšti, kad darbuotojai dažniau keis darbo vietas ir rinksis tuos pasiūlymus, kurie jiems bus finansiškai naudingesni.
LLRI asocijuotas ekspertas taip pat paragino atkreipti dėmesį į ekonomikos sulėtėjimą ir tokio proceso priežastis.
„Vienas iš faktorių yra tai, kad dabar visame pasaulyje yra išteklių krizė. Viskas brangsta ir tai tirpdo įmonių pelnus bei blogina jų finansinę padėtį, mažina galimybes didinti darbo užmokestį“, – aiškino V.Žukauskas.
Portalui lrytas.lt pašnekovas pateikė ir antrąjį faktorių. Mes kurį laiką gyvenome lengvų pinigų politikos kontekste, kai visi galėjo skolintis lengvai ir pigiai bei leisti tuos pinigus ir didinti paklausą, kas dirbtinai ir pučia visą ekonomiką“, – dėstė pašnekovas.
Kalbintas ekonomistas pridūrė ir tai, kad ši priežastis ilgainiui turėtų prislopti dėl pasaulio centrinių banko reagavimo į susiklosčiusią situaciją. Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas šiais metais žada didinti palūkanų normas, taigi mažės galimybės lengvai skolintis.
„Dar kitas faktorius yra ekonomikos sentimentų dedamoji. Žinome, kad dėl karo jau atsiliepia žmonių vartojimo tendencijoms, dėl nuogastavimų dėl ateities jie pradeda apriboti tam tikrus, ypač didelius pirkinius“, – kalbėjo pašnekovas. Jis pridūrė, kad tai jau matome Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje.
Klius ne visiems
Darbo užmokesčio kilimas priklausys nuo to, kokiame sektoriuje dirba darbuotojas, patikino A.Izgorodinas. Ekonomisto pastebėjimu, didesnės rizikos zonoje šiuo metu yra dalis pramonės sektorių. Pavyzdžiui, tai aprėpia medienos, metalo apdirbimo įmones, statybų sektorių.
Taip pat ekonomistas sakė, kad šiose srityse klientų aktyvumas ir pati įmonių veikla turėtų prislopti dėl vartotojų neapibrėžtumo ir žaliavų trūkumo.
„Iš dalies sunkiau ir vidaus prekyboje, bet čia kol kas padėčiau klaustuką, nes neaišku: mažmeninės prekybos rodikliai išlieka labai geri, tad čia dar pamatysime, kaip bus toliau“, – pridūrė pašnekovas.
J.Rojaka taip pat patvirtino, kad su iššūkiais ir darbo užmokesčio augimo prislopinimu dabartiniame kontekste gali susidurti transporto ir logistikos sektorius. Tai paliestų ir sektorius, kuriuose vis dar vyrauja darbuotojų trūkumas.
Visgi mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje didelių pokyčių atlyginimų klausimu turėtų nebūti – ten vidutinis darbo užmokestis ne toks ir aukštas.
„Žinoma, bendra situacija ir neapibrėžtumas didelis, todėl temperatūrą reikia matuoti dažnai ir tuos matavimus reikia atlikti reguliariai“, – teigė portalui lrytas.lt ekonomistė. J.Rojaka darbo rinką palygino su lakmuso popierėliu, kurio terpę reikia nuolat tikrinti.
Ekonomistė priminė, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje išlieka gana stipri: nedarbo lygis kol kas smarkiai nedidėja ir, tikėtina, kad taip išliks iki metų pabaigos.
Visgi reikia atkreipti dėmesį ne tik į Lietuvą, bet ir į platesnį Europos Sąjungos (ES) ir viso pasaulio rinkų kontekstą, teigė kalbinta pašnekovė. „Dabar prognozės atvirai ekonomikai nėra labai palankios, bendri ekonominio augimo rodikliai yra mažinami bent jau perpus tiek ES, tiek visame pasaulyje“, – kalbėjo ji.
J.Rojaka taip pat aiškino, kad negalima atmesti scenarijaus, jog atskiruose ekonomikos sektoriuose, skirtingose įmonėse, darbo užmokesčio augimas laikysis, tačiau tiek karo Ukrainoje, tiek ekonominių lūkesčių svyravimų įtaka bus nevienoda.
„Turime tam tikrą atsispyrimo tašką po koronaviruso tuose pačiuose sektoriuose, kurie buvo itin smarkiai paveikti krizės. Situacija gerėja ir galima čia paminėti viešbučių ir restoranų sektorių. Nepaisant infliacijos, jau praėjusių metų pabaigoje ten buvo teigiami pokyčiai“, – analizavo situaciją J.Rojaka.
Ekonomistė pridūrė ir tai, kad apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse per metus atlyginimai išaugo daugiau nei ketvirtadaliu. Tačiau reiktų nepamiršti, kad toks atsispyrimas prasidėjo nuo labai žemos linijos.
„Bet kuriuo atveju, bendras darbo užmokesčio kilimas tuose sektoriuose išlieka nedidelis“, – apibendrino J.Rojaka.
