Estų perkamoji galia išliks didesnė
„Eurostat“ duomenimis, MMA tarp Baltijos šalių didžiausias Lietuvoje – 730 eurų prieš mokesčius. Estijoje – 654, o Latvijoje 500 eurų.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog lietuviai uždirba daugiausiai, tad ir išaugusias kainas atlaikys lengviausiai. Tačiau 2019 m. Lietuvoje buvo sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos, tad bruto atlyginimas gerokai šoktelėjo.
Dėl šios priežasties reikia lyginti atlyginimus po mokesčių, o tada jau matome visai kitokius skaičius. „Į rankas“ visgi didžiausią sumą gauna estai – 604,37 eurus, lietuviai – 533,65 eurus, o latviai – 428 eurus.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, nepaisant to, kokius atlyginimus uždirba gyventojai, infliacija veikia kiekvieno perkamąją galią. Vis dėlto Estijoje šis poveikis truputį mažesnis nei Lietuvoje.
Prekių ir paslaugų kainos įprastai Estijoje yra didesnės, tačiau, pasak jo, paslaugų infliacijos tempai šįkart ten lėtesni.
Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 15,7 proc. brangesnės nei pernai kovą, Estijoje – 15,2 proc.
Energetikos kainų dinamika taip pat skiriasi.
„Pas mus vasarį metinis energetikos kainų augimas buvo 46 proc., o Estijoje – 36,7 proc. Estija antiinfliacijos priemones ėmė taikyti truputėlį anksčiau, nustatydama elektros ir gamtinių dujų kainų „lubas“, tad gali būti, jog estų perkamoji galia pavasarį dėl to išliks didesnė“, – portalui lrytas.lt nurodė ekonomistas, paminėdamas, kad jei Lietuva irgi greičiau imtųsi veiksmų, perkamoji galia nespėtų taip stipriai nukentėti.
Estai visada uždirbdavo daugiau
Estai kone visada uždirbdavo daugiau nei lietuviai. Pasak „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, taip yra todėl, kad jie daug investuoja į aukštąsias technologijas. Šia linkme galėtų pasukti ir lietuviai.
„Jiems dar sekasi ir todėl, kad jų kaimynai skandinavai, jie sulaukia užsakymų iš šių šalių. Bet mano kolegos Estijoje sako besinervinantys, kad jie nėra tokie, kaip danai, švedai ar kiti, kol mes dar nervinamės, jog nepasivyjame estų.
Jie jau lyginasi su kitomis šalimis, o mes vis dar lyginamės su estais. Bet tai natūrali evoliucija.
Lietuva gali džiaugtis eksportu, pernai ji eksportavo tiek, kiek Latvija ir Estija kartu sudėjus. Mes stiprūs gamyboje, eksporte, judame teisinga linkme. Bet jei norime toliau gyventi vis geriau, turime daugiau investuoti į aukštąsias technologijas, orientuotis į aukštos pridėtinės vertės kūrimą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Cvilikienė.
Tačiau „Vilnius Tech“ universiteto Ekonomikos katedros dėstytoja, Verslo vadybos fakulteto prodekanė dr. Milena Seržantė pabrėžė, kad MMA buvo sukurtas kaip pažeidžiamiausių darbuotojų apsaugos priemonė.
„Pavyzdžiui, JAV 1909 m. įvestas minimalus valandinis atlyginimas galiojo tik moterims ir vaikams. Tad dažnu atveju MMA rodiklis atspindi tai, kaip šalis duotuoju momentu, įvertinus socio-ekonominę situaciją bei rizikas, numato apsaugos priemonių paketą savo gyventojams“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Seržantė.
Tai patvirtino ir bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, todėl, anot jos, lietuviams net nederėtų minimaliais atlyginimais lygintis su kaimynėmis, juk kiekvienoje šalyje situacija skirtinga.
„MMA nėra rinką atspindintis dydis. Tai politiškai nustatomas rodiklis, atsižvelgiant į šalies darbo rinką, regioninių, ekonominių centrų išsidėstymą. Jeigu darbo rinka efektyvi ir paklausa atliepia pasiūlą, atlyginimų augimas yra natūraliai spartus, eina koja kojon su bendra ekonomine plėtra, tada politinių intervencijų ir MMA nustatinėjimų net nereikia“, – pasakojo ji.
Kol kas minimalus atlyginimas nedidės
Dabar valstybės išgyvena nelengvus laikus, brangsta kone absoliučiai visų prekių ir paslaugų kainos, ruošiamasi nelengvoms karo pasekmėms ateinančius metus. Kaip teigė ekonomistas, MMA didinimas nugula ant verslo pečių, o tada įmonės, turinčios darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus, yra priverstos kelti prekių ir paslaugų kainas. Tad ateinančiu laikotarpiu neverta tikėtis, jog politikai svarstytų didinti minimalią algą, siekiant pagelbėti mažiausias pajamas gaunantiems, tai tik paspartintų infliaciją.
„MMA galima kelti, kai auga ekonomika ir verslas gali tą padidinimą „pavežti“. Dabar Lietuvos ekonomikos augimas tam tikram laikotarpiui tikrai sulėtės, kol įmonės ras žaliavų alternatyvų iš kitų šalių“, – sakė ekonomistas.
I. Genytė-Pikčienė taip pat akcentavo, kad MMA reikia didinti atsargiai, ne veltui kaskart valdžiai apie tai prabilus dalis verslininkų ima skųstis. Ekonomistė aiškino, jog tai didelė našta regioniniams, nedidelių miestelių verslams, kur darbuotojų ar net vartotojų ir taip trūksta, nes daugelis išvyksta gyventi į didesnius miestus.
„Tokiems smulkiesiems verslininkams ir tą minimalų alyginimą nelengva mokėti, o jis dar ir pakeliamas. Jie negali taip sparčiai padidinti pardavimų, kad galėtų išmokėti ir išaugusias algas. Todėl reikia labai atsargiai vertinti šį politiškai nustatomą dydį“, – portalui lrytas.lt kalbėjo pašnekovė.
Tad bandyti vytis estus bent minimaliais atlyginimais neverta. „Galime kad ir šiandien įsivesti didesnį MMA nei Estijoje, bet tada daug smulkių verslų bankrutuos ir vietoje to, kad turėtume didesnį skaičių daugiau uždirbančių žmonių, turėsime daug bedarbių“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
