Europoje padidinus bazines palūkanų normas lietuviai tai pajustų vieni iš pirmųjų – paskolų įmokos kaipmat šokteltų

Esant aukštai infliacijai, karui Ukrainoje taip pat kilstelėjus kainas, Europos centrinis bankas (ECB) jau patiria spaudimą didinti bazines palūkanų normas, kurių nedidino daugiau nei dešimtmetį. O tai padarius keistųsi ir EURIBOR palūkanų norma, kuri įneštų pokyčių į turinčiųjų paskolas finansinį gyvenimą. Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.

Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>Lrytas.lt koliažas.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>Lrytas.lt koliažas.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>Pixabay.com nuotr.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>Pixabay.com nuotr.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistų teigimu, tarp europiečių lietuviai vieni pirmųjų išvystų išaugusias paskolų įmokas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Šarapovas.<br>ISM nuotr.
T.Šarapovas.<br>ISM nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 2, 2022, 4:08 PM

Skolinamės nedaug ir su kintamomis palūkanomis

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimais, Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai pasiskolinusių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Be to, Lietuvoje namų ūkiai paskolų įmokoms ir palūkanoms sumokėti išleidžia kiek daugiau nei 4 proc. visų pajamų, o daugelio Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalių gyventojai skolinasi didesnes sumas ir paskolos aptarnavimui išleidžia daugiau nei 10 proc. visų pajamų.

Visgi EURIBOR pokyčius ir padidėjusias paskolų įmokas iš daugelio europiečių greičiausiai pajustų jau paskolas turintys lietuviai ir kitų Baltijos šalių gyventojai.

Anot T.Povilausko, pagrindinė to priežastis viena. „Dauguma mūsų paskolų yra paimtos su kintamomis palūkanų normomis. Pavyzdžiui, sutartyse galbūt įrašytas 3 mėnesių EURIBOR, vadinasi, palūkanos perskaičiuojamos kas tris mėnesius“, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas.

Tuo metu Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, T.Povilausko teigimu, pastaraisiais metais 90 proc. visų naujų būsto paskolų yra su fiksuota paskolų norma, tad šie gyventojai pasikeitus EURIBOR iš karto didelių pokyčių nepajustų.

Tado Šarapovo, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovo, teigimu, lietuvių sprendimas imti paskolas su kintamomis palūkanų normomis nėra stebėtinas.

„Pastaruosius 6 metus EURIBOR buvo neigiamas, o visuomenės lūkesčiai bei ECB komunikacija iki 2021 m. signalizavo, kad palūkanų normos artimiausiais metais nekils.

Esant žemam EURIBOR paskolos su kintamomis palūkanomis gyventojams būna pigesnės, todėl patrauklesnės, nes kintamos palūkanos žemesnės nei fiksuotos, kuriose paprastai įskaičiuojama palūkanų augimo rizika.

Bet pakilus EURIBOR situacija keistųsi paskolas kintamomis palūkanomis turinčių gyventojų nenaudai, ypač tų, kurie dar neišmokėję didžiosios paskolos dalies“, – portalui lrytas.lt komentavo T.Šarapovas.

Naujiems skolininkams skaičiai didesni

Nors tarp paskolas turinčiųjų lietuviai padidėjusias įmokas išvys greičiausiai, tačiau kiek kitokia situacija dėl naujų skolininkų.

Šiuo metu esant lūkesčiams, kad palūkanų normos didės, tose šalyse, kuriose daugiausia paskolų išduodama su fiksuotomis palūkanomis, paskolų normos augs greičiau nei Lietuvoje.

Kaip pavyzdį, T.Povilauskas pateikė JAV, kurioje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma prieš metus siekė 3 proc., o dabar skaičius šoktelėjo iki 5 proc., nors bazinės palūkanos per metus padidėjo tik 0,25 proc. punkto.

„Jei kitose šalyse imama paskola su fiksuotomis palūkanų normomis, yra įvertinami 10 metų palūkanų normų lūkesčiai. Šiuo metu lūkesčiai, kad EURIBOR skaičiai po metų dvejų ar trejų bus didesni, yra smarkiai išaugę, tad dabar fiksuojamos palūkanų normos irgi yra didesnės, jos pakilo sparčiai.

Jei reikėtų fiksuoti palūkanų normas 5 metams, mažesnių nei 1 proc. palūkanų net negautumėte, nors EURIBOR dabar vis dar yra neigiamas. Tad kitose šalyse naujas paskolas su fiksuotomis palūkanomis imantys gyventojai EURIBOR pokyčius pajus dar sparčiau nei mes“, – aiškino ekonomistas.

Kodėl Lietuvoje fiksuotos palūkanos nepopuliarios?

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiosios ekonomistės Mildos Stankuvienės teigimu, Lietuvoje būsto paskolos su fiksuotomis palūkanomis išduodamos itin retai.

2021 m. vos 2,4 proc. naujų būsto paskolų buvo su ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui fiksuotomis palūkanomis. O prieš dešimtmetį tokių paskolų dalis siekė 13 proc., tačiau ji nuosekliai mažėjo ir nuo 2018 m. svyruoja ties 3 proc. riba.

Latvijoje tokių paskolų dalis siekia 4,2 proc., o Estijoje – 9,3 proc. viso būsto paskolų srauto.

Suomijoje ir Latvijoje tokios paskolos taip pat nesiekia nė dešimtadalio visų išduodamų paskolų.

Tuo metu kitose euro zonos valstybėse beveik 85 proc. naujų būsto paskolų suteiktos su daugiau nei 1 metų laikotarpio fiksuotomis palūkanų normomis. Pavyzdžiui, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose virš 90 proc. visų paskolų yra su fiksuotomis palūkanų normomis, portalui lrytas.lt nurodė M.Stankuvienė.

Tai kodėl Lietuvoje paskolos su fiksuotomis palūkanų normomis tokios nepopuliarios?

T.Povilauskas svarstė, jog galbūt tai lemia ir nedidelis gyventojų skolinimasis.

„Tai, kad palūkanos padidės 1 ar 2 proc., dažnai didelės įtakos Lietuvos namų ūkiui, kuris turi paskolų, nedaro. Bet, tarkime, Švedijoje, kurioje beveik visi gyventojai turi būsto paskolas ir jos yra didžiulės, bet koks palūkanų normų svyravimas turi didelę reikšmę tos šalies namų ūkiams.

Tad tikriausiai tose šalyse, kur skolinamasi daug, žmonės, norėdami jaustis ramūs, yra labiau linkę imti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis, kad svyravimai neišmuštų jų iš finansinių rogių“, – aiškino ekonomistas.

M.Stankuvienės manymu, tam įtakos gali turėti šalyse susiformavusios kreditavimo tradicijos ar reguliavimas. Tokį lietuvių pasirinkimą gali lemti ir reikšmingas skirtumas tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų normų.

„Lietuvoje 2022 m. sausio duomenimis, palūkanų normą fiksuojant 1–5 metų laikotarpiui palūkanų normos buvo vidutiniškai 1,47 proc. punkto, o fiksuojant 5–10 metų laikotarpiui – net 4,8 proc. punkto didesnės nei paskolų, kurių palūkanos buvo kintamos“, – pateikė skaičius ekonomistė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė portalui lrytas.lt pabrėžė, kad Lietuvoje apskritai fiksuotų palūkanų praktiškai nėra.

„Anksčiau šalies rinkoje buvo nusistovėjusi praktika fiksuotomis palūkanomis vadinti tokias, kurios kinta rečiau nei kas 12 mėnesių.

Tačiau, pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, fiksuotomis palūkanomis galime vadinti tik tokias, kurios nekinta visą paskolos laikotarpį. Tokios mūsų šalies paskolų rinkoje praktiškai neegzistuoja. Tad tiksliau būtų pasirinktam kelerių metų laikotarpiui užfiksuotas palūkanas vadinti terminuotai fiksuotomis“, – paaiškino ji.

Pasak M.Stankuvienės, kartu su šiuo pasikeitusiu reguliavimu išaugo ir reikalavimai kredito davėjams, todėl galimai sumažėjo ir jų noras vartotojams teikti paskolas su fiksuotomis palūkanomis.

Suskaičiavo, kiek didėtų paskolų įmokos

Dovydas Poderis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas, paskaičiavo, kad šiuo metu, jeigu būsto paskolos pradinis įnašas yra 15 proc., paskolos trukmė – 30 metų, paskola grąžinama anuiteto metodu, vadinasi, kas mėnesį mokant vienodo dydžio įmoką, šiuo metu palūkanų normai siekiant 2 proc. (2 proc. banko marža + 0 proc. kintama EURIBOR dedamoji), vidutinė mėnesio įmoka už 150 tūkst. eurų vertės būstą siekia 471 eurą.

Tačiau pasikeitus palūkanų normoms ši įmoka didėtų.

EURIBOR nuo esamo lygio padidėjus 1,5 proc. p., t. y., iki 1 proc. (nekintant banko maržai), būsto palūkanos paaugtų iki 3 proc. Tokiu atveju, mėnesinė įmoka už 150 tūkst. eurų vertės būstą padidėtų 66 eurais – iki 538 eurų.

EURIBOR nuo esamo lygio padidėjus 3,5 proc. p., t. y. iki 3 proc. (nekintant banko maržai), būsto paskolų palūkanų norma išaugtų iki 5 proc. Tokiu atveju, mėnesinė įmoka už minimą būstą padidėtų 213 eurų ir siektų 684 eurus“, – portalui lrytas.lt įvardijo ekonomistas.

Pokyčių galime sulaukti jau greitai

ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad bazinės palūkanų normos bus peržvelgtos palaipsniui atsisakius kiekybinio skatinimo programos, skirtos euro zonos ekonomikai palaikyti krizės metu.

„Obligacijų pirkimo schemos atsisakysime trečiąjį metų ketvirtį ir didelė tikimybė, kad tai padarysime jo pradžioje. O tada pažvelgsime į palūkanų normas, kaip ir kiek jas galime didinti“, – sakė C.Lagarde.

Tuo metu ECB vicepirmininkas Luisas de Guindosas prognozavo, kad palūkanų normos gali būti pakeltos jau liepą.

Visgi Lietuvos ekspertai tikisi palūkanų normų kiek vėliau. T.Povilausko teigimu, sulauksime dviejų bazinių palūkanų normų didinimų: pirmojo šių metų rugsėjį, o antrojo – gruodį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.