Iš VMI nesulaukęs žinios vyras pradėjo pats ieškoti, kas nutiko – bijo, kad po kurio laiko skola grįš su kaupu

Alvydas gyvena Panevėžio rajone esančiame Velžyje, kaip pats sako, praktiškai gyvenvietės centre. Kadangi turi žemės sklypą, mokėjo žemės mokestį, tačiau nuo 2020 m. nustojo gauti sąskaitas. „Per metus sumokėti 37 eurus žemės mokesčio – juokai. Bet kai jo susikaups už kokį 10 metų, jau bus nebejuokinga, o aš tapsiu kalčiausias, kad nesusimoku“, – kodėl nesidžiaugia, o priešingai, rūpinasi negavęs sąskaitos, aiškino pašnekovas.

Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br>V.Skaraičio nuotr.
Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br>V.Skaraičio nuotr.
Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br> A.Srėbalienės nuotr.
Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br> A.Srėbalienės nuotr.
Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br>V.Skaraičio nuotr.
Vyras buvo įpratęs susimokėti žemės mokestį, tačiau, nesulaukęs sąskaitos, sunerimo. <br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 12, 2022, 9:21 PM, atnaujinta May 13, 2022, 8:29 AM

Paskambinęs į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) Alvydas išgirdo, kad mokesčio jam mokėti nereikia. Tačiau kai ir kitais metais sąskaitos nesulaukė, vyras pradėjo aiškintis, kas nutikę.

Iš VMI darbuotojos Alvydas sužinojo, kad mokesčio jam nebeskaičiuoja, kadangi sklypas patenka į paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostą. „Taip ir sustingau išsižiojęs“, – sako Alvydas ir aiškina, kad nors telkinių aplink yra – ir Nevėžio upė, ir tvenkinys – iki jų nuo jo sklypo toli.

„Be to, kaimynai aplinkui sąskaitas gauna kaip gavę. Komiška situacija. Koks dar telkinys – kieme nė balos nebūna, kai palyja, – ironiškai juokiasi pašnekovas. – Jei būčiau iš tų blatnų berniokų, sakyčiau: „Valio, apsikvailino valstybė ir man neskaičiuoja žemės mokesčio“. Bet bijau, kad praėjus kuriam laikui jie pastebės, kad mokestis neskaičiuojamas, savo bazėse pataisys klaidą, o man teks kokie 600 eurų susimokėti“.

Kone pusmetį vyras susirašinėjo su institucijomis aiškindamasis, kas pasikeitė ar kur įsivėlė klaida, kad iš jo nebeprašoma pinigų: rašė į VMI, rašė į Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Galiausiai iš šios specialistų sulaukė atsakymo: be kitų aspektų, velžiečio sklypas pakliūva į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą.

NŽT laiške paminėta ir tai, kad, norint patikslinti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikia savo lėšomis atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

„Bet tai kainuoja nei daug, nei mažai – apie 700-800 eurų. Jei matavimai padaryti 2005 m., gal jie ir nebuvo tokie tikslūs, bet 10 cm nukrypimas – tikrai ne vandens telkinio pakraštys“, – įsitikinęs Alvydas.

NŽT portalui lrytas.lt pateiktame komentare nurodyta, kad Alvydo sklypui kadastro duomenys nustatyti, kaip jis pats ir minėjo, 2005 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, atlikus preliminarius matavimus. Tuo metu Nevėžio upės apsaugos zonos plotis buvo 500 m.

Pagal NŽT duomenis, Alvydo sklypas nuo Nevėžio nutolęs apie 390 m. Taigi sklypas 2005 m. pateko į minėtą apsaugos zoną.

Šiuo metu, pagal galiojančius teisės aktus, minimoje vietoje Nevėžio upės apsaugos zona yra 200 m ir Alvydo sklypas nebepatenka į apsaugos zonos teritoriją. Tačiau tam, kad duomenys pasikeistų ir institucijų turimuose dokumentuose, Alvydas turi atlikti geodezinius matavimus.

Tačiau galiausiai, kaip išaiškino VMI, šuo pakastas kitur.

Kaip portalui lrytas.lt išaiškino VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė – Šnirienė, žemės mokesčio lengvata taikoma tik paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemei, bet ne zonai.

„Šiuo atveju žemės sklypui iki 2020 m. sausio 1 d. Nekilnojamo turto registre buvo nustatyta bendroji specialioji sąlyga – „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, todėl lengvata pakrantės apsaugos juostai negalėjo būti taikoma. Lengvata taikoma tik nuo 2020 m. ir bus taikoma tol, kol sklypui galios Nekilnojamo turto registre įrašyta specialioji sąlyga „Pakrantės apsaugos juosta“, – sakė S.Aliukonytė-Šnirienė.

Iki paskutiniosios 2019 m. dienos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir apsaugos juostos teisiškai nebuvo atskirtos, todėl Nekilnojamo turto registre jos buvo registruojamos kartu. Tačiau 2020 m. sausį įsigaliojo naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kur specialiosios sąlygos apsaugos juostai ir apsaugos zonai įtvirtintos atskiruose įstatymo straipsniuose.

Registrų centras Nekilnojamo turto registrui pakeitė žemės sklypų, kuriuose taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, įrašus, kur išskyrė paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą, abiems spec. sąlygoms nurodydamas tą patį plotą. Todėl nuo 2020 metų visiems žemės sklypams, kuriems Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota specialioji sąlyga „Pakrantės apsaugos juosta“ ir nurodytas jos plotas, taikoma žemės mokesčio lengvata.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.