Nuomos kainos nebeadekvačios ir nebekonkuruoja su paskola – įmoka bankui mažesnė nei išlaidos nuomai

Surasti būstą 400 į Vilnių atvykstančių specialistų iš Baltarusijos. Tokį užsakymą gavo nekilnojamojo turto (NT) agentūra „Baltic Sotheby's International“. Į Lietuvą keliantis baltarusiams ir ukrainiečiams, sostinės NT nuomos rinka įkaitusi kaip niekada: jei anksčiau nuomos skelbimų būdavo apie 2 tūkst., tai dabar – vos 400. Per kelis mėnesius, nuo karo Ukrainoje pradžios, butų nuomos kainos išaugo 20 proc.

Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Balkūno nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>V.Balkūno nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>kiti
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>kiti
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>„Inreal“ nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br>„Inreal“ nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br> LNTPA nuotr.
Nuomos kainos Vilniuje nuo standartinių pakilusios apie 20 proc.<br> LNTPA nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 20, 2022, 7:13 PM, atnaujinta May 21, 2022, 7:17 AM

Jei prieš metus, 2021 m. balandį, dviejų kambarių butas Šnipiškėse kainavo 550 eurų, tai šį balandį – jau 800 eurų, Šiaurės miestelyje dabar tenka pakloti netoli 700 eurų, kai prieš metus būdavo galima įsitekti į sumą iki 500 eurų, Naujamiestyje kainos padidėjusios panašiai šimtu: vietoj 550 eurų prieš metus dabar už nuomą prašoma apie 650 eurų.

„Kol kas turime šoką, kuris rodo, kad būsto trūksta. Jei ateityje blogiau nebus, kainos kažkiek sumažės. Tiesa, absoliuti dauguma gyventojų išsinuomavę būstą anksčiau, todėl 600 tūkst. nuomininkų gyvena visai kitų kainų kontekste. Jei kažkas naują nuomos sutartį pasirašė vasario pradžioje, yra tikimybė, kad iki 2023 m. vasario atsiras sprendimų, kurie sumažins spaudimą nuomos rinkai. Tuo metu tas, kuriam sutartis baigiasi gegužę, turės didesnių iššūkių“, – „Lietuvos rytui“ komentavo „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas Mindaugas Statulevičius sako: jei Vilniuje staiga atsirastų 10 tūkst. nuomojamų būstų, kainos kristų, grįžtų į normalias ar netgi mažesnes, nei buvo ribas, nes visiems reikėtų būstą išnuomoti. Tačiau dabar situacija priešinga: sąlygas diktuoja ne nuomininkas, o nuomotojas. „Kaip sako kai kurie kolegos: „Nenorėčiau dabar būti nuomininko vietoje“, – komentavo M.Statulevičius.

Anot jo, dabar tiems, kurie turi sudarę nuomos sutartis, reikėtų pasitikrinti jų pratęsimo galimybes, tartis, derėtis. Pasak pašnekovo, reikia suprasti, kad nuomotojas, išprašęs nuomininką, tikrai kažką ras į jo vietą.

Vienas užsakymas – surasti 400 butų

Vien nuo karo pabėgusių ukrainiečių sostinėje – per 20 tūkstančių. Neilgai trukus ateis metas, kai jie kraustysis iš neatlygintinai apsistoti priėmusių vilniečių namų ir ims dairytis atskiro būsto. O kur dar į Vilnių besikeliantys specialistai iš Baltarusijos.

Karina Paulauskaitė iš NT agentūros „Baltic Sotheby's International“, gavusios užduotį surasti, kur apgyvendinti 400 baltarusių, neslepia: nors agentūra veikia prabangaus būsto segmente, randa, kam pasiūlyti ir 600–700 eurų kainuojantį būstą.

„Yra žmonių iš vadovaujančių pozicijų – jie ieško būsto nuomai už 1–1,5 tūkst. eurų, bet yra kam nuomos riba – 600–700 eurų. Tačiau šiandien dar realu rasti nuomos variantų, kurie atsieina virš tūkstančio eurų, o iki šios ribos – ta graibstomoji nuomos dalis. Butų – miegamasis su svetaine – už 600–700 eurų labai trūksta, o ir esminio kainos skirtumo nuo vieno kambario nuomos nebėra“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo K.Paulauskaitė.

Išgirdę, kad agentūra ieško tokio skaičiaus būstų nuomai, patys nuomotojai kreipėsi su pasiūlymais, nemažai klientų atidėjo būsto pardavimą ir perėjo į nuomą. „Nuomos kainos nuo standartinių pakilusios apie 20 proc., tad nuoma tapo patraukli“, – sakė pašnekovė.

Keli šimtai butų rinkoje nieko nereiškia

T.S.Kvainickas iš „Inreal“ skaičiuoja, kad per metus Vilnius prisipildo vidutiniškai 3 tūkst. namų ūkių, kas mėnesį reikia apie 300 butų. „Vienam mėnesiui 400 butų – pakankamas skaičius, tačiau šiandien turime situaciją, kai per du mėnesius į Vilnių atvažiavo daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių. Dalis jų apsistojo viešojo sektoriaus patalpose, kažkas priėmė į savo namus. Nepaisant to, 400 būstų – mažai“, – teigė pašnekovas.

Be to, dalis tų būstų laisvi dėl to, kad juose nelabai kas nori gyventi arba nesutinka mokėti prašomos kainos.

Jam antrina ir LNTPA vadovas M.Statulevičius. Jei esama apie 470 nuomos skelbimų, iš tiesų tik 350–300 butų bus tinkamų nuomai. Jei žmogui kažkur būtinai reikia gyventi, būstą surastų. Tačiau tarp nuomojamų variantų ir tokie, kur įleidžiama tik į kambarį, butai be saulės šviesos, prastoje vietoje ir panašiai.

Per dieną atsiranda apie 50 naujų nuomos skelbimų, bet dalis butų į skelbimus nepatenka – brokeriai juos išnuomoja savo klientams. Pasak M.Statulevičiaus, šiuo metu nuomos ėmėsi netgi tie, kurie neplanavo to daryti. Tuo metu dalis anksčiau nuomojusių būstus skelbimus išėmę, nes neatlygintai priėmę gyventi nuo karo pabėgusius ukrainiečius.

„Manome, kad rudeniop pasiūla turėtų padidėti, nes pernai Vilniuje nemažai būsto nupirkta investicijai: skaičiuojame, kad iš 7,5 tūkst. parduotų butų penktadalis skirti investicijai“, – sakė M.Statulevičius.

Rinka ieško išeičių

„Vilniuje situacija lengvai neišsispręs, – teigė T.S.Kvainckas. – Šiandien į sklypą atvažiavus statybininkams, name gyventojai apsigyvens ne anksčiau nei po 1,5 metų“.

Rinka ieško išeičių: dalis valstybės įstaigų savo valdomą turtą užleidžia gyvenamai veiklai, plečiasi co-living (liet. – bendragyvenimo) koncepcija, žmonės keliasi gyventi vieni pas kitus: jei anksčiau mažesnį būstą nuomodavosi vienas žmogus, tai dabar keli draugai kartu išsinuomoja trijų keturių kambarių butą.

Kartais, nebeišgalint mokėti nuomos, jaunesni gyventojai grįžta pas tėvus, net jei tai reiškia ir išsikraustymą iš Vilniaus.

„Vilniuje atlyginimai didesni, tačiau ir būsto kainos didesnės. Gali susiformuoti situacija, kai didesnis atlyginimas to nebekompensuos: bus naudingiau gauti 200 eurų mažesnį atlyginimą kitame mieste, tačiau mažiau mokėti ir už nuomą“, – svarstė „Inreal“ analitikas.

Vis dėlto kol kas, jo teigimu, tokia problema, kai žmonės nebepajėgia nuomotis būsto, dar nėra tokia ryški.

Nuoma neadekvati

Būsto pasiūlos trūkumas, pasak T.S.Kvainicko, egzistuoja jau kuris laikas, tačiau dabartinė situacija jį dar labiau išryškino. Vos 20 proc. per kelis mėnesius nuomos kainų šuolis – juntamas pokytis. Vis dėlto, pasak pašnekovo, nors jos dar gali didėti, tačiau negali kilti iki begalybės.

„Pastatyti būstą kainuoja tam tikrą sumą – už mažiau jo neparduosi. Nuomojant nebelieka statybos veiksnio, bet gali atsirasti paskolos faktorius. Rodytųsi, turi nuomoti už ne mažesnę sumą nei paskola, tačiau jei nenuomosi apskritai, paskolą vis tiek reikės mokėti. Štai čia įsijungia nuomininko perkamosios galios aspektas. Jis riboja nuomą nepriklausomai nuo to, kokia situacija rinkoje“, – aiškino analitikas.

Apskritai, pašnekovų vertinimu, šiandien verčiau būstą pirkti nei jį nuomotis. „Nuoma neadekvačiai išaugusi ir jokiais skaičiavimais nebekonkuruoja su paskola, kuri dabar gali kainuoti nuo 1,8 iki 2,5 proc. metinių palūkanų. Anksčiau sakydavome: nerandi būsto įsigyti – eini į nuomą. Dabar matome, kad srautas juda atgal: tie, kurie negali išsinuomoti, sutinka kurį laiką pagyventi kukliau, kol suras būstą pirkti“, – kalbėjo LNTPA vadovas.

Jam pritaria T.S.Kvainickas: dar 2020 m. kalbėta, kad nuomotis verta, kai konkretaus būsto reikia metams-trejiems. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiantį tai, kad palūkanos žemos, o įmoka netgi mažesnė nei nuomos kaina, labiau apsimoka būstą pirkti.

Vizos – 1,9 tūkst. darbuotojų

Nuo 2020 m. rugpjūčio 44 valdžios persekiojimą patyrusios Baltarusijos ir ten veikusios tarptautinės įmonės pradėjo veiklos perkėlimą arba plėtrą Lietuvoje. Iš jų 30 jau visiškai veikia Lietuvoje. Didžioji dalis kompanijų – technologijų sektoriaus, kompiuterinių žaidimų kūrėjai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nacionalines vizas gavo apie 1,9 tūkst. darbuotojų (absoliuti dauguma 2020–2021 m.), tačiau tai nereiškia, jog toks pats skaičius šiuo metu reziduoja Lietuvoje, nes tarptautinių kompanijų darbuotojai turi galimybę persikelti dirbti į kitus tų pačių įmonių padalinius Europoje.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. į Lietuvą nepersikėlė nė viena nauja įmonė iš Baltarusijos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.