Rekordas – 100 tūkst. eurų mažesnė kaina
Nepriklausomas būsto patikros ekspertas Žilvinas Dževečka iš „Home report“ portalui lrytas.lt pasakojo, kad Lietuvoje būsto būklės ir kokybės vertinimo paslauga dar gana nauja, nors išsivysčiusiose pasaulio šalyse tai yra normali praktika, privaloma procedūra prieš perkant, parduodant būstą.
„Atvažiuoja inspektorius, viską NT objekte patikrina, įvertina, surašo ataskaitą. Tai reikalinga tam, kad nusipirkęs būstą žmogus žinotų, kur yra kokių trūkumų, kad paskui nebūtų siurprizų. Užsisakęs paslaugą klientas gauna paketą informacijos, kuri jam leidžia paprasčiau apsispręsti, pirkti būstą, ar ne.
Vertinimo metu gali būti apžiūrimi net ir vandens gręžiniai, patikrinama ir vandens sudėtis, taip pat prašoma grunto tyrimų, pagal kuriuos galima matyti, kokius pamatus reikia dėti, ar dabartiniai teisingai suprojektuoti, kokios drenažinio šulinio įrengimo perspektyvos“, – kalbėjo jau 5 metus tuo užsiimantis ekspertas.
Tikrindamas apie 60 kv. metrų butą Ž.Dževečka sako užtrunkantis iki 2 valandų, kurių metu patikrina 50-70 taškų. „Jeigu ten viskas gerai, tada galima pasirašyti aktą, o jei ne, tada kartu su klientais pažymime trūkumus, kad vystytojas juos sutvarkytų. Kartais tokį ekspertą pasikviečia ir patys NT brokeriai, jei koks objektas jiems labai rūpi, jaučia, kad jis yra geras – tada jie prašo, kad jiems tai būtų patvirtinta“, – pasakojo ekspertas.
Paslaugos kainos – nuo 100 eurų mažiems, paprastiems butams, o vidutinė kaina svyruoja apie 300 eurų. Didesnių objektų – pavyzdžiui, sodybos, kurioje specialistas užtrunka 4–5 valandas – apžiūra kainuoja daugiau, ypač jei klientams dar neužtenka žodinės konsultacijos, o reikia nuotraukų, rašytinės ataskaitos.
Pasak Ž.Dževečkos, taip pat kartais žmonės nesupranta, kodėl iš pirmo žvilgsnio tokių pat namų kainos stipriai skiriasi. O taip esą dėl to, kad jie pastatyti iš visai kitokių medžiagų. „Apskritai kuo senesnis namas, tuo mažiau vilties, kad jis bus sandarus ir tinkamas nuolatiniam gyvenimui. Dar dažnai pirkdami namus žmonės mano, kad šie jau tinkami gyvenimui, bet paprastai paaiškėja, kad teks dar investuoti apie 40-50 tūkst. eurų tvarkymui“, – pastebėjo jis.
Statybos inžinieriaus išsilavinimą turinčio specialisto teigimu, neretai klientai ekspertus samdo ir tam, kad galėtų nusiderėti kainą. „Nuvažiuoji, surašai, kas negerai, ir pirkėjas jau gali pagrįstai nusiderėti kainą – yra buvę, kad po ekspertizės pirkėjas nusiderėjo kainą 100 tūkst. eurų. Namas kainavo virš 1 mln. eurų, bet per 3 val. po ekspertizės kaina nukrito“, – savo „rekordą“ prisiminė Ž.Dževečka.
Iš pirmo žvilgsnio trūkumų nematyti
Anot Ž.Dževečkos, dažniausiai pasitaikantys trūkumai – nesandarūs namai, drėgmė rūsyje, neišspręstos problemos su lietaus, buitine kanalizacija. Eksperto teigimu, neretai žmonės net ir patys nežino, kas jų namuose ne taip.
„Yra buvę, kad 5 metus pragyvenę name žmonės nė nežinojo, kad neturi kanalizacijos. O dažniausiai, apie ką žmonės nesusimąsto ir kas pridaro daugiausiai bėdos, yra nesutvarkyta lietaus kanalizacija: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas lyg ir gerai, padaryti latakai, pakabinti lietvamzdžiai, bet iš tikrųjų niekur niekas nenuvesta, neprijungta prie miesto tinklų.
O juk tas vanduo, kurio per liūtį gali susidaryti ir apie 4–8 kubus, tekėdamas ant kiekvieno kampo sudrėkina gruntą ir per laiką išplauna kokius nors polinius pamatus, o tada jau ir įtrūksta sienos“, – įspėjo jis.
Kai kada, sako specialistas, po būsto kokybės vertinimų klientai eksperto prašo dar ir konsultacijų, meistrų kontaktų. „Būna, kad žmonės perka būstus su 85 proc. baigtumu, su daline apdaila. Prieš einant pas notarą tokiu atveju pirmiausia reikia pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą.
Bet žmonės dažnai nėra ekspertai ir nežino, ką tokiame būste reikia tikrinti, tad pasikviečia profesionalus, kad jie patikrintų, ar viskas atlikta pagal projektą, nenukrypta nuo normų, taisyklių, ar kokie langai sumontuoti teisingai. O vėliau būna, kad klientai ekspertų klausinėja, kokias grindis tokiame būste geriau dėti, kokius laiptus, kas kur ir už kiek viską pagamintų“, – pasakojo Ž.Dževečka.
Lietuviai linkę pasitikėti tėvais
Visgi lietuviai, tikina ekspertas, dar linkę pataupyti ir nekviesti profesionalo apžiūrėti būsto. „Būna, paskambina, paklausinėja kainos, bet paskui kažkur dingsta. Bet vis tiek žmonės mėgsta apžiūrėti būsto pasikviesti kokį pažįstamą statybininką, kartais tėvus, nes gi vyresnė karta pas mus „viską moka“.
Nors neretai būna, kad tie tėvai visiškai buria iš kavos tirščių. Be to, kai kurie „ekspertai“ yra labai nišiniai, pavyzdžiui, visą gyvenimą klijavę tik plyteles – apie plyteles tokie, taip, supranta, bet kai reikia kalbėti apie šildymo, vėdinimo sistemas, tai jau ne visada išmano. O dabar dar apskritai atsiranda vis naujų medžiagų kone kas savaitę, greitai keičiasi NT įstatymai“, – kalbėjo jis.
NT brokeriai taip pat sako pastebį, kad lietuviai labiau linkę kliautis giminių ir pažįstamų nuomone. „Perkantiems būstą žmonėms brokeriai paprastai pasako savo pastebėjimus ar perduoda kokius savininko komentarus, tačiau pirkėjai paprastai nori turėti specialistą iš savo pusės.
Dažniausiai toks „specialistas“ būna žmogus, kuris kažką supranta statybose – dėdė, kaimynas, atvyksta betoną statybose maišantis draugas, pažįstamas, kuris komentuoja būstą. O profesionalia pagalba žmonės naudojasi rečiau, kai kurie dar ja nepasitiki, yra labiau linkę pasitikėti to žmogaus nuomone, kurį pažįsta ir kuriuo pasitiki“, – portalui lrytas.lt kalbėjo NT brokeris Viačeslav Mikelionis.
Galbūt dėl šios priežasties tokia paslauga dar sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, nors pastaraisiais 2 metais susidomėjimas ja ir didėja, sako V.Mikelionis. „Nors Vakaruose po notaro paslaugų labai svarbios būsto patikros eksperto paslaugos“, – atkreipė dėmesį jis.
Tuo metu NT brokerio Gedimino Jankausko teigimu, viskas priklauso nuo objekto sudėtingumo. Jei tai yra paprastas, standartinis butas, labai dažnai ir pats brokeris gali padėti pirkėjams pateikdamas įžvalgų, nes paprastai ir pats būna „atmušęs akį“.
„Tačiau sunkiau, kai tai yra namas, kur jau yra daugiau sudėtingesnių dalykų – tada jau tikrai geriau samdyti ekspertą profesionalą. Tuo labiau, kad yra skirtingų vystytojų ir jų statybų kokybė skirtinga. Apskritai tikrai saugiau pasisamdyti ekspertą – jei viskas su tuo NT bus gerai, pirksite jį ramia galva, o jei ne, tai gali būti argumentas derybose arba gali padėti apsispręsti, įsigyti NT, ar ne“, – mano G.Jankauskas.
Jis taip pat pirkėjams rekomenduotų mažiau kliautis draugų ir giminių nuomone, mat, kad ir kokie būtų geri jų ketinimai, tačiau jų profesionalumas, suvokimas ir supratimas neprilygsta ekspertui.
