Vidutinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių) viešajame sektoriuje augo 9,8 proc. iki 1692 eurų, privačiame – 11,1 proc. iki 1531 eurų, atskaičius mokesčius – atitinkamai 9,1 proc. iki 1069 eurų ir 10,1 proc. iki 974 eurų.
Realusis darbo užmokestis per metus augo 4,8 proc.: viešajame sektoriuje – 4,2 proc., privačiame – 5,2 proc.
Atlyginimai per metus didėjo visų veiklų įmonėse ir organizacijose, pavyzdžiui, kasybos ir karjerų įmonėse jis augo 5,2 proc., o sveikatos priežiūros ir socialinės veiklos – 15,7 proc.
Statistikų teigimu, pokyčiams įtakos turėjo padidintas valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, didesnė minimali alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) atotrūkis tarp regionų šalyje pernai išaugo – jis siekė 324 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei 2020 metais (286 eurai).
Didžiausias vidutinis darbo užmokestis (iki mokesčių) 2021 metais buvo Vilniaus regione –1762,8 euro, per metus jis padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1439 eurai – 10,3 proc. didesnis.
Vidutinis atlyginimas (iki mokesčių) šalies ūkyje per metus padidėjo visose apskrityse: nuo 8,3 proc. Tauragės iki 12,2 proc. – Kauno, taip pat visose savivaldybėse: nuo 6 proc. Švenčionių iki 16,6 proc. Neringos.
Didžiausią – 1819,9 euro – darbo užmokestį pernai gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų, mažiausią – 1083,3 euro – Zarasų apskrities darbuotojai, o atotrūkis tarp jų siekė 737 eurus.
Statistikų teigimu, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose vidutinis darbo užmokestis viršijo šalies vidurkį atitinkamai 241, 77 ir 13 eurų.
