Nepatikėsite šiais sukčiavimo būdais: įvardijo, kuo patiki net patys skeptiškiausi lietuviai

Per pirmuosius šių metų mėnesius finansiniai sukčiai iš aukų išviliojo kone 2 mln. eurų vis tobulėjančiais sukčiavimo būdais. Tačiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovė Valerija Kiguolienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ patikino – sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos yra vis mažesnės.

Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>Pixabay.com nuotr.
Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>Pixabay.com nuotr.
Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>Pixabay.com nuotr.
Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>Pixabay.com nuotr.
Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sukčių atakų daugėja, tačiau iš aukų išviliojamos sumos darosi vis mažesnės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 6, 2022, 5:54 AM

Sukčiauja 6 klasikiniais būdais

Įprastai tik iš trumpų policijos suvestinių ar žiniasklaidos apžvalgų sužinoma, kokiais būdais pinigus išvilioja finansiniai sukčiai, atkreipė dėmesį radijo laidos pašnekovė.

„Mes, savo ruožtu, rinkdami statistiką iš savo narių išskiriame 6 klasikinius scenarijus, bet turime pastebėti, kad ilgainiui jie keičiasi ir atsiranda tokių formų, kurias reikia įtraukti kaip papildomas“, – pasakojo V.Kiguolienė.

Anot pašnekovės, šiuo metu ypač populiarus sukčiavimo būdas – vadinamasis „fišingas“. Ji paaiškino, kad iš anglų kalbos kilęs terminas reiškia sukčiavimą, kai nusikaltėliai savo potencialioms aukos siunčia suklastotus elektroninius laiškus, SMS žinutes. Įprastai finansiniai nusikaltėliai aukai paskambina, apsimesdami patikimos institucijos ar organizacijos atstovais.

Kaip parodė priešpaskutinio gegužės savaitgalio statistika, vien per šias kelias dienas į teisėsaugą ir bankus kreipėsi bene keliolika įvairaus amžiaus gyventojų ir skirtingų Lietuvos vietų, tęsė V.Kiguolienė. Lietuviams užteko SMS žinutėje paspausti aktyvią nuorodą, kuri nuvedė į el. bankininkystės skiltį, teigiant, kad banko klientų sąskaita – užblokuota. Toks sukčiavimas dabar ypač populiarus, pabrėžė pašnekovė.

Radijo laidos dalyvė kalbėjo apie dar vieną finansinių nusikaltėlių sukčiavimo būdą. Jos teigimu, žmones sulaukia skambučių ar el. laiškų, kuriuose sukčiai apsimeta banko ar kitokios įstaigos darbuotoju. Pastarasis užtikrintai prisistato ir žmogų įtikiną esą turi patikrinti banko kliento informaciją arba teigia, kad buvo pastebėta įtartina bankinė operacija. Neva dėl šių priežasčių žmogus turi padiktuoti asmeninius prisijungimo duomenis prie banko sąskaitos.

„Dar vienas, jau klasikiniu tapęs žanras, yra vadinamasis investicinis sukčiavimas. Jo pakilimą matėme prieš kurį laiką, bet šiuo metu tokie sukčiavimo mastai yra gerokai sumažėję: patys skambučiai ir epizodų skaičius stabilus, bet per metus žalos mastai sumažėję keturis kartus“, – sakė LBA atstovė.

Kaip pasakojo V.Kiguolienė, tokie „investiciniais brokeriais“ prisistatantys asmenys įkyriai skambina žmonėms ir siūlo tariamai pelningas investicines galimybes į naftą, auksą ar įdomesnes turto klases.

Jei su auka užmezgamas ryšys, bendravimas pereina į kitą lygį. Pasak pašnekovės, žmogus tokiais atvejais nukreipiamas į investavimo internetines svetaines, kuriose jis gali matyti statistiką, kuri parodo esą tokių investicijų naudą, skyrus tam tikrą sumą pinigų.

Kai kyla noras atsiimti pinigus, paaiškėja, kad to daryti neįmanoma arba už tai reikia susimokėti, dėstė ji.

„Ketvirtas scenarijus yra romantinės apgavystės, apie kurias daug kalbama ir apie scenarijus galima sužinoti net iš kino filmų. Šiuo atveju kalba eina apie gerokai ilgesnį ryšį su auka, kai sukčius užmezga ryšį, pelno pasitikėjimą po pažinties socialiniuose tinkuose ir galiausiai pradeda išvilioti pinigus, kurie reikalingi neva asmeninėms problemoms spręsti“, – komentavo V.Kiguolienė.

Penktoji išskiriama rūšis – susirašinėjimų el. paštu perėmimas, kuris įprastai vyksta tarp įmonių ar organizacijų. Kaip aiškino LBA atstovė, sukčiai įsilaužia į susirašinėjimą tarp dviejų šalių, o tuomet mokėtojui nurodo, kad esą pasikeitė sąskaitos mokėjimo numeris ir taip pinigai atsiduria nusikaltėlių sąskaitose.

„Kitas būdas yra susijęs su prekyba internetu. Sukčiai apsimeta pirkėjais ir kreipiasi į žmones kurie parduoda prekes, pavyzdžiui, per skelbimų portalus. Sukčiai atsiunčia nuorodą ir aiškina, kad tai yra naujos, žinomos kurjerių tarnybos paslauga, kuria pasinaudojus galima patogiai gauti prekes. Bet iš tiesų pardavėjas turi suvesti savo asmeninius sąskaitos duomenis ir taip nukenčia nuo nusikaltėlių“, – teigė V.Kiguolienė.

Smalsumas pakiša koją

Visgi, V.Kiguolienės duomenimis, žmonės tampa budresni: sukčiavimo atvejų skaičius daugėja, bet išviliotų pinigų sumos – mažesnės.

Ji taip pat pastebi, kad šeši išvardinti būdai kiek skiriasi: pirmuoju būdu sukuriama gudri manipuliacija, į kurios pinkles įsipainioja net patys atsargiausi žmonės.

„Nuoroda yra pateikiama SMS žinutėje, kurios nuorodą galime ištrinti ir nebesigilinti į atsiųstą informaciją. Bet jeigu smalsumas nugali, tai netgi kolegos bankuose pastebi, kad jei net ir esi skeptiškas, bet pradedi spaudinėti nuorodas, jos nuveda į tikroviškai atrodančius bankų tinklalapius“, – sakė pašnekovė.

Ji akcentavo, kad įprastai tokios interneto svetainės yra sukurtos taisyklinga kalba, o nurodomos instrukcijos tariamam banko klientui – logiškos. V.Kiguolienė atkreipė dėmesį, kad jei žmogus pradeda tyrinėti, tai neretai užvaldo nerimas, o tada jau norisi eiti iki galo.

Be kita ko, LBA atstovė sakė, kad reikia nuolat būti akyliems, tvirtinant savo tapatybę „Smart ID“ ar mobiliuoju parašu. Ar tai būtų mokėjimas už komunalines paslaugas, ar įsigytas prekes – būtina atkreipti dėmesį, kokia pavedimo paskirtis ir suma.

Kaip teigė pašnekovė, žmonės pradeda greičiau susigaudyti, kokia tai per situacija. „Tenka pripažinti, kad sukčiai pasiekia „sėkmę“, nes pasiekia daug potencialių aukų vienu metu. Jei nesureagavo vienas, tikėtina, kad tą nuorodą paspaudžia kitas“, – komentavo V.Kiguolienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad su finansiniais nusikaltėliais ir jų aukomis dirba bankai, finansinės ar teisėsaugos institucijos. Nuolat tarpusavyje dalijamasi informacija apie atakas, kad reakcija greitėtų ir būtų efektyvesnė.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį apie 400 tūkst. eurų buvo sustabdyti dar toje pačioje finansų įstaigoje ir po tyrimų grąžinta klientams“, – skaičiavo radijo laidos dalyvė. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog pinigai jau buvo pervesti nusikaltėliams, dalis buvo grąžinta sukčių aukoms.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada ir kaip baigsis VVT vairuotojų streikas?