Kainos išsipūtė ir nėra iš ko rinktis
„Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio skaičiavimais, anksčiau įprastai Vilniuje būdavo apie 2 tūkst. nuomojamų būstų, o šiuo metu jų vos apie 400. Pasiūla sumažėjo kartais – tai didžiausias kada nors fiksuotas kritimas.
Kainos taip pat gerokai šoktelėjo, o Š.Tarutis mažiau uždirbantiems mato tik dvi išeitis – nuomotis butą ir jame gyventi keliems žmonėms arba ieškoti NT toliau nuo miesto centro ar net paties miesto, nes darbą galima pasiekti ir traukiniu.
„Kitų alternatyvų nėra“, – „Lietuvos ryto“ laidoje rėžė jis.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, kad būsto kainos Vilniuje pastaraisiais mėnesiais išsipūtė, nes šiuo metu dėl didelio neapibrėžtumo vykstant karui Ukrainoje, išaugusių statybos kainų pasiūla nedidėja. Jo skaičiavimais, gegužę metinis kainų augimas viršys 20 proc.
Tuo metu paklausa kaip reikiant išaugo atvykus darbuotojams iš Baltarusijos, karo pabėgėliams iš Ukrainos.
Apskritai gyventojų skaičius Vilniaus mieste ir rajone kasmet vis didėja. Registrų centro duomenimis, šiemet mieste registruota per 592,3 tūkst., o rajone – apie 108,9 tūkst. gyventojų. Pernai jų buvo kiek mažiau: mieste apie 588,4 tūkst., o rajone – 106,9 tūkst.
„Tad būstas iš tiesų tampa brangus ir jo įperkamumas Vilniuje nėra toks geras. Reikia 12 metų vidutinių šeimos pajamų, kad būtų galima įsigyti vidutinio ploto (90 kv. m) būstą. Rygoje reikia 9 m., Taline – 10 m., Kopenhagoje, Berlyne – taip pat 9 m., Osle – 11 m., Stokholme – 13 m., Londone, Varšuvoje – 14 m.
Tarp Baltijos šalių pas mus skaičius didžiausias, nes per pastaruosius dvejus metus Vilniuje sparčiausiai augo būsto kainos, gyventojų skaičius, pajamos. Paklausa išaugo greičiau nei pasiūla, todėl kainos šoktelėjo į viršų ir įperkamumas suprastėjo“, – portalui lrytas.lt komentavo Ž.Mauricas.
Ekonomisto teigimu, Vilniuje už vieną kvadratinį metrą vidutiniškai dabar prašoma apie 2,99 tūkst. eurų, iki pandemijos ši suma siekė apie 2,2 tūkst. eurų. Dabar Paupyje už vieną kv. m tenka pakloti per 5 tūkst., o anksčiau užtekdavo apie 3 tūkst. eurų. Užupyje taip pat nemaži kainų skirtumai – šiuo metu 4,2 tūkst., kai anksčiau buvo 2,8 tūkst. eurų už kv. m.
Tačiau Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad išaugo ne tik parduodamo NT, bet ir nuomos kainos, tad jei asmuo uždirba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį, būstą susirasti jam iš tiesų sudėtinga, o ir nėra iš ko rinktis.
Rinksis gyventi priemiesčiuose ar Kaune
Nors kituose miestuose, kaip Kaune ar Klaipėdoje, kainos taip pat auga, bet situacija nėra tokia įtempta kaip sostinėje.
Todėl, Ž.Maurico manymu, esant tokiai padėčiai žmonės ir toliau po truputį kelsis į priemiesčius, kuriuose taip pat veikia nemažai įvairių įmonių, jų siūlomos algos nemažos, o ir gyvenimas toliau nuo miesto centro piniginės taip nedrasko. Be to, dalis turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, tad apie atstumą iki darbo vietos jiems iš viso nereikia sukti galvos.
Didelis Vilniaus konkurentas yra ir Kaunas, greitai galime pamatyti išaugusį norinčiųjų jame gyventi skaičių.
„Atlyginimai smarkiai nesiskiria, Vilniuje „į rankas“ vidutiniškai gaunama 1,16 tūkst., o Kaune – 1,07 tūkst. eurų. Bet Vilniuje ir didesnė konkurencija darbo rinkoje dėl imigrantų iš trečiųjų šalių. Dabar atvyko ir karo pabėgėliai iš Ukrainos, jie taip pat didina konkurenciją, tad atlyginimai nebekyla tiek, kiek galėtų.
Į kitus miestus gyventojai iš trečiųjų šalių taip aktyviai nesikelia, tad, manau, kad Kaunas tikrai rimtas konkurentas, o jei dar asmuo dirba informacinių technologijų srityje, tai Kaune įmonių pasirinkimas tikrai didelis“, – kalbėjo ekonomistas.
Likę miestai taip stipriai su sostine nekonkuruoja. Anot Ž.Maurico, Klaipėdoje ar Šiauliuose nėra tokios didelės aukštos pridėtinės vertės darbų pasiūlos, tačiau ten stiprus pramonės sektorius, kuris su sostine dėl darbuotojų ir jų persikėlimo gyventi į kitą miestą gali pakonkuruoti.
„Ten įmanoma uždirbti panašų atlyginimą kaip Vilniuje ir gyventi net geriau, pigiau.
Kitur ir infrastruktūra, ir gyvenimo kokybė geresnė, patogiau vaikus vesti į mokyklą. Pavyzdžiui, mano giminaičių vaikai lanko po šešis ar septynis būrelius, o čia, Vilniuje, vos į vieną ar du spėjama nuvežti. Vilniuje apskritai ir vietos darželyje galima negauti, tai, manau, anksčiau ar vėliau vykstančiųjų į Vilnių srautas tikrai sumažės“, – teigė pašnekovas.
Bet, kaip jis sakė, nebus taip, jog daugelis, iki tol gyvenę Vilniuje, ims ir išvažiuos į Kauną ar kitą miestą. Greičiausiai vidinės migracijos tendencijas pakeis studijas baigę jaunuoliai.
„Anksčiau studijas Kaune ar kitame mieste baigusieji vykdavo į Vilnių laimės ieškoti. Manau, kad tai pasikeis ir vis dažniau matysime atvejus, kada, pavyzdžiui, studijas Vilniuje baigęs klaipėdietis grįš į savo gimtąjį miestą“, – svarstė Ž.Mauricas.
Nuo sostinės nenusigręš, problema nedingtų
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika taip pat pripažino, kad labiausiai migruoja jaunimas, baigęs mokyklas ir išvykstantis studijuoti į kitus miestus, kuriuos renkasi pagal norimas studijų programas ir jų kokybę.
Visgi vyresni, spręsdami, kur gyventi, tikrai atsižvelgia į NT kainas, nors dažniau keičia gyvenamąją vietą dėl darbo, didesnio atlyginimo, geresnių karjeros galimybių, perspektyvų.
„Žinau ne vieną asmenį, pasirinkusį gyventi Klaipėdoje, turinčioje panašią paslaugų sistemą, nes likti Vilniuje buvo per brangu. O mažesniame mieste yra ir gera mokykla, teatras, koncertų salės, naktinis klubas“, – portalui lrytas.lt pasakojo D.Burneika.
Visgi pašnekovas nemano, kad dėl sumažėjusios būsto pasiūlos ir išaugusių jo kainų Vilnius turėtų imti trauktis. Jis, kaip ir Ž.Mauricas, tiki, kad gyventojai tiesiog ims rinktis NT, esantį toliau nuo miesto centro ar priemiesčiuose, tačiau nuo sostinės visiškai nenusigręš.
„Dažnai žmogus renkasi gyvenamąją vietą labai subjektyviai ar net be aiškių priežasčių. Daugelis tikrai galėtų gyventi laimingesnį ir geresnį gyvenimą, jei išsikeltų iš Vilniaus, bet vis dar gaji mada – visi važiuoja į Vilnių, važiuoju ir aš. Kadaise taip daugybė žmonių išvažiavo ir į Londoną“, – aiškino tendencijas D.Burneika.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys pabrėžė, kad net jei gyventojai imtų keltis iš Vilniaus į kitus miestus, problema nebūtų išspręsta ir atslinktų iš paskos. Daugeliui apsigyvenus viename mieste, būsto pardavimo ir nuomos kainos ten šoktelėtų, pasiūla sumenktų.
Tad, kaip sakė A.Žilys, nereikėtų tikėtis ir kardinalių pokyčių, nes neretai žmones pakeisti gyvenamąją vietą skatina studijos arba darbas, o jo dažniausiai nenorima ir nesiekiama greitai keisti, ypač į esantį kitame mieste.
Be to, asmuo gali pasiskaičiuoti, kad išsikelti gyventi į kitą miestą gali būti ir neverta. Galbūt Vilniuje pilietis uždirba daugiau, už nuomą taip pat moka didesnę kainą, tačiau Šiauliuose radęs pigesnį būstą, bet gaudamas mažesnį atlyginimą daugiau nesutaupytų. O tai neskatina keisti gyvenamosios vietos.
„Gyvenantieji Vilniuje tiesiog susitaiko su tuo, kad tenka mokėti daugiau, ir tiek“, – portalui lrytas.lt paminėjo sociologas.
Visgi esant tokioms aukštoms kainoms, Ž.Mauricas mano, kad jau įsigijusiųjų būstą galvose gali imti kirbėti mintis apie pardavimą: „Aišku, mūsų vyresnioji karta yra stipriai įsikibusi į savo turtą, bet kai kurie gyvena arti miesto centro esančiame bute, kuris gali kainuoti ir kone pusę milijono. O pardavus tokį butą už tą sumą būtų galima ir toliau nuo centro esantį sklypą nusipirkti, ir namą pasistatyti, ir dar pinigų liktų. Gal žmones ir tai paskatins galvoti apie vietos keitimą, migraciją.“
