Laiko apsispręsti nedaug: kas svarbiausia renkantis elektros tiekėją?

Daugiau nei 730 tūkstančių namų ūkių iki birželio 18 dienos turės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tiems, kurie dar neapsisprendė, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.

Dar 2020 metais nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti vartotojai, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.<br>V.Balkūno nuotr.
Dar 2020 metais nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti vartotojai, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.<br>V.Balkūno nuotr.
Dar 2020 metais nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti vartotojai, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dar 2020 metais nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti vartotojai, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 8, 2022, 8:03 PM

Kokį planą ir tiekėją rinktis? Kas bus, jei laiku to nepadarysiu? Tokie klausimai pastaruoju metu kilo daugeliui gyventojų.

Be to, svarbu ir pasinaudoti kompensacija, kurią valstybė taikys iki kitų metų. Tad kaip neprašauti?

Etapai. Dar 2020 metais nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti vartotojai, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.

Antrojo etapo dalyviams – maždaug 730 tūkst. Lietuvos namų ūkių, per metus sunaudojančių 1–5 tūkst. kWh, – pasirinkimo terminas buvo šių metų sausio 1 d., bet jis buvo nukeltas iki birželio 18 dienos. Tai padaryta dėl itin didelių elektros kainų biržoje.

Iki šių metų pabaigos apsispręsti turės ir paskutinė grupė – namų ūkiai, suvartojantys iki tūkstančio kWh per metus.

Tiekėjai. Šiuo metu Lietuvoje veikia šeši licencijuoti nepriklausomi elektros tiekėjai. Tai – „Birštono elektra“, „EGTO energija“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“ ir „Perlas energija“.

Pernai tarp jų buvo ir „Vilniaus elektra“, tačiau ši įmonė, atrodo, neatlaikė svyravimų biržoje. Baigiantis 2021-iesiems maždaug pustrečio tūkstančio jos klientų gavo pranešimus ir pasiūlymus rinktis kitą bendrovę.

Sąlygos. Tais atvejais, jei pasirinktas tiekėjas nutaria trauktis iš verslo, o klientas skubiai nepereina pas kitą, garantinį tiekimą jam užtikrina bendrovė ESO.

Tačiau tai dažniausiai kainuos gerokai brangiau, nes numatyta, kad ESO tiekiamos energijos kaina priklausys nuo vidutinės ankstesnio mėnesio kainos biržoje, bet ją skaičiuojant bus pritaikytas koeficientas 1,25.

Kitaip tariant, teks mokėti ketvirtadaliu daugiau, nei elektra kainavo biržoje.

Be to, ESO elektrą įsipareigoja tiekti tiktai 6 mėnesius. Tokios pat sąlygos galioja ir tiems, kurie iki nustatyto termino nepasirinks nepriklausomo tiekėjo.

Patarimai. Tiems, kurie tikisi, kad elektros kainos biržoje artimiausioje ateityje kris, galima rinktis iš planų, susietų būtent su biržos kaina.

Bet jei žmonės nori tiksliai žinoti, kiek kas mėnesį jiems kainuos elektra, galbūt verta rinktis fiksuotą tarifą.

Nemažai specialistų pataria rinktis ir kaip įmanoma trumpesnį sutarties su tiekėju terminą.

Jis prasideda nuo 6 mėnesių, nors renkantis biržos kainą kai kurie tiekėjai siūlo neterminuotą sutartį.

Taip pat reikia atsižvelgti, ar sutartyse numatytos kokios nors nuolaidos, nes keičiant tiekėją gali tekti jas grąžinti.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kuriuo paros ar savaitės metu sunaudojama daugiausia energijos. Jei bent 30–40 proc. elektros suvartojama naktimis ir savaitgaliais, tada pravartu rinktis dviejų laiko zonų tarifą. Tai ypač tinka elektromobilių savininkams, jei transporto priemonės įkraunamos naktimis.

Kompensacijos. Vyriausybė apsisprendė, kad iki šių metų pabaigos bus taikoma elektros kainos kompensacija gyventojams, ji sieks iki 9 centų už kWh.

Pritaikius kompensaciją kaina negali būti mažesnė nei 24 ct/kWh.

Pavyzdžiui, jeigu pasirinkto nepriklausomo tiekėjo kaina už elektros energiją yra 31 ct/kWh, tokiu atveju taikoma kompensacija yra 7 ct/kWh, o mokama suma lygi 24 ct/kWh.

Jeigu sutartyje numatyta kaina yra 40 ct/kWh, taikoma kompensacija bus 9 ct/kWh, o galutinė mokama kaina už elektros energiją – 31 ct/kWh. Jeigu kaina yra lygi arba mažesnė nei 24 ct/kWh, tokiu atveju kompensacija netaikoma.

Kompensacija galioja tiek jau pasirinkusiems nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tiek dar besinaudojantiems visuomeninio tiekėjo ar garantinio elektros tiekimo paslaugomis.

Pritaikytos kompensacijos dydis bus nurodytas sąskaitoje už suvartotą elektros energiją. Tačiau jos sumą, pavyzdžiui, už liepos mėnesį gyventojai matys rugpjūčio mėnesį gautoje sąskaitoje.

Jeigu naudojamasi dviejų laiko zonų tarifo planu, kompensacija bus skaičiuojama kiekvienai laiko skalei atskirai.

Pavyzdžiui, jei dieninis tarifas yra 33 ct/kWh, jam bus pritaikyta 9 ct/kWh kompensacija, o esant 24 ct/kWh naktiniam tarifui kompensacija nebus taikoma.

Dėl kompensacijos nieko daryti nereikia. Pritaikytas jos dydis bus automatiškai įskaičiuotas ir nurodytas sąskaitoje už suvartotą elektros energiją.

Įspėjimas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius vartotojams patarė atsižvelgti į kompensavimo mechanizme nustatytas „grindis“ ir ieškoti tokių pasiūlymų, kuriuose numatytas 33 ct/kWh arba mažesnis tarifas.

„Jei vartotojas gautų 35 ct/kWh pasiūlymą, atėmus 9 centus mokėtų 26 centus – tai 2 centais brangiau nei „grindys“. Vartotojas turėtų ieškoti pasiūlymų, neviršijančių 33 ct/kWh.

Jei būtų sudaroma sutartis su nepriklausomu tiekėju už 33 ct/kWh, būtų taikoma visa 9 centų kompensacija ir vartotojas mokėtų 24 ct/kWh. Jei, pavyzdžiui, sudaroma sutartis už 27 ct/kWh, kompensacija būtų 3 centai“, – kalbėjo R.Pocius.

VERT vadovas taip pat įspėjo tiekėjo dar nepasirinkusius gyventojus nepamiršti, kad kompensacijos nebus taikomos tiems vartotojams, kurie pasirinks mokėti fiksuotą mėnesinę kainą.

„Mėnesinis mokestis niekaip nebus kompensuojamas ir dėl to vartotojai artimiausią pusmetį rinkdamiesi planą turėtų ieškoti planų, susietų tik su kilovatvalandės kaina. Kad gautų maksimalią naudą, kurią valstybė teikia per kompensacinį mechanizmą“, – teigė R.Pocius.

Pavyzdžiai. Daugeliui kyla klausimų, kodėl apskritai reikalingi nepriklausomi elektros tiekėjai.

Tačiau kitose valstybėse, kurios rinką liberalizavo jau anksčiau, gyventojai pajuto konkurencijos naudą. Tiesa, pastaraisiais metais kainos augo visur. Estijoje rinka liberalizuota dar 2013 m., Latvijoje – 2015 m., Švedijoje – 1996 m., Suomijoje – net 1997 m.

Nemaža dalis gyventojų mano, kad būtų geriau, jei elektros tiekimą visiems užtikrintų visuomeninis tiekėjas, nes jo kaina – mažiausia.

Tačiau, pasak ESO atstovo Pauliaus Kalmanto, visuomeninio tiekimo kaina iki liepos 1 d. yra dirbtinai sumažinta, Vyriausybės siūlymu Seimui nusprendus praėjusių metų pabaigoje prasidėjusį elektros kainų didėjimą išdėstyti per 5 metus.

Toks kainų augimo paskirstymas sudaro klaidingą įspūdį, kad visuomeninis elektros tiekimas yra pigesnis. Ir nors toks sprendimas leido išlaikyti žemas kainas gyventojams, jis transformavosi į 215 mln. eurų visuomeninio tiekėjo skolą, kuri vis dar auga.

„Kainų skirtumą tarp visuomeninio tiekimo ir nepriklausomų tiekėjų lemia ir tai, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nustatoma pusmečiui į priekį. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų sąskaitos ir pasiūlymai atspindi kiekvieną mėnesį elektros rinkoje besiformuojančias kainas“, – teigė P.Kalmantas. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.