Sumanymai įvesti visuotinį nekomercinio NT mokestį girdimi beveik nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Jau nuo 2006-ųjų žmonėms tenka mokėti už brangų NT, kurio vertės kartelė dabar nuleista iki 150 tūkst. eurų.
Siūlomas naujas NT mokesčio modelis numato išvis atsisakyti bet kokio dydžio neapmokestinamos ribos. Jis būtų skaičiuojamas visiems savininkams už kiekvieną objektą, o ne bendrą turto vertę kaip iki šiol. Kita naujovė – mokestis atiteks, kaip ir daugumoje ES šalių, savivaldybėms, jos ir nustatys konkretų dydį pagal medianos rodiklius.
Žmonėms nebus lengva susigaudyti, nes mokesčiui apskaičiuoti FM naudoja medianos terminą, kuris suprantamas statistikams, bet mįslė daugeliui. Paprastai aiškinant, tai rodiklis, kuris artimas, bet netapatus vidurkiui, nes leidžia pašalinti retus itin didelius nukrypimus nuo įprastų ribų tarp didžiausios ir mažiausios vertės.
Mokestis už deklaruotą gyvenamąją vietą būtų trijų tarifų – nuo 0,03 proc. iki 0,1 proc. NT objekto vertės. Tarifas priklausytų nuo turto vertės santykio su mediana. Antram ir visam kitam NT, jei jis naudojamas pelnui gauti, pavyzdžiui, nuomai, siūlomi didesni tarifai – nuo 0,1 iki 3 proc. vertės.
Mokestis neatrodo didelis, FM skaičiuoja, kad vidutiniškai siektų apie 13,5 euro per metus, o daugiausia – iki 100 eurų. Be to, savininkai nuo jo būtų atleidžiami, kai dėl menkos turto vertės jiems apskaičiuota įmoka neviršytų 2 eurų.
Numatyta ir dar viena galimybė nemokėti NT mokesčio, bet kas ja galėtų naudotis, FM dorai neatskleidžia. Senjorams nuo 65 metų ketinama leisti net iki 10 metų atidėti šio mokesčio mokėjimą, jei jie to paprašytų.
Mažų mažiausiai keistas teiginys. Kas nenorės pasinaudoti lengvata, jei pakaks tik paprašyti ir visi ją gaus?
Negana to, bet kokia išimtis atveria ir landas, leidžiančias vengti mokesčių. Galimybė net 10 metų nemokėti mokesčio gali skatinti brangų turtą turintiems asmenims jo nuosavybę perrašyti senjorams tėvams.
Vis dėlto FM sumanymą politikai kritikuoja ne dėl galimybės vengti mokesčio ar tarifų dydžio, o dėl jo visuotinumo.
Prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad nelogiška didinti pensijas, kelti algas, o kita ranka įvesti mokestį, kuriuo viskas būtų atimta, ir gal net su kaupu. Šalies vadovo nuomone, neapmokestinamo NT vertės kartelė jau žemai nuleista, o pasiturintys žmonės ir dabar moka šį mokestį.
Net iš valdančiosios daugumos stovyklos girdėti kritikos siūlomam visuotiniam NT mokesčiui.
Politikų nuogąstavimus nesunku suprasti – infliacija jau artėja prie 20 proc. ribos ir neatslūgsta, žmonės ir taip pyksta ant valdžios, kad nesugeba sustabdyti kylančių kainų ar dosniau kompensuoti patiriamų nuostolių, o kitais metais vyks savivaldos rinkimai, 2024 m. bus renkamas Seimas ir prezidentas. Už NT mokestį gali tekti mokėti rinkėjų balsais.
Tiesa, visuotinis NT mokestis būtų mokamas tik nuo 2025 m., iki to laiko dabartinė rekordinė infliacija gali būti ir pamiršta. Tačiau apie naują mokestį kalbama dabar, dėl jo turės būti apsispręsta artimiausiu metu, kai žmonės įbauginti augančių kainų ir nenori nė girdėti, kad ne į jų kišenę valdžia ką nors įdės, o norės paimti.
Pats sumanymas savivaldybių biudžetus papildyti šiuo mokesčiu nebūtų peiktinas. Jei šios lėšos būtų skirtos gyvenamajai aplinkai gerinti, savivaldybių infrastruktūrai plėtoti, tai didintų ir NT vertę, kitaip sakant, žmonės tarsi susimokėtų už geresnes gyvenimo sąlygas.
Tik reikėtų atsižvelgti, kad dėl ilgų sovietinės tironijos dešimtmečių lietuvių visuomenė menkai bendruomeniška, pirmiausia galvojama apie asmeninę gerovę.
Reikia laiko ir nemenkų pastangų įtikinti žmones, kad NT mokestis jiems bus naudingas.
Manoma, kad šį mokestį mokėtų 1,2 mln. NT savininkų, o nuo jo būtų atleisti tik maždaug 200 tūkst., bet didžiulių įplaukų nesitikima. FM skaičiuoja, kad savivaldybių biudžetai papilnėtų 25–100 mln. eurų.
Ribos labai plačios, tikėtinų pajamų žirklės skiriasi net keturis kartus. Jas lemtų savivaldybių pasirinkti NT mokesčio tarifai.
Dabar iš nekomercinio NT mokesčio valstybė surenka tik 9,6 mln. eurų, vadinasi, nauja tvarka leidžia tikėtis didesnių įplaukų ir jos atitektų savivaldai. Bet iš komercinio NT mokesčio, kuris ir dabar keliauja į savivaldybes, surenkama 112 mln. eurų, o tai rodo, kad visuotinis NT apmokestinimas dar svarbesniu jų finansavimo šaltiniu netaps.
Kilo abejonių ir dėl mokesčio socialinio teisingumo. Nuogąstaujama, kad labai brangų turtą turintys asmenys galės mokėti nuo 5 iki 20 kartų mažiau negu dabar, nors FM skaičiavimai nepatvirtina tokio požiūrio.
FM siūlomą mokesčio modelį sukritikavo ir Lietuvos banko vadovas G.Šimkus. Jo nuomone, reikėtų apmokestinti ne atskirus NT objektus, o bendrą turto vertę ir dar taikyti labiau progresinius tarifus. Matyt, tai leistų gausiau papildyti savivaldos biudžetus, bet esą svarbiausias šio mokesčio tikslas turėtų būti perteklinės būsto paklausos mažinimas ir dabar gerokai pervertinto NT rinkos balansavimas.
