Nors Statistikos departamentas prognozuoja, kad šią vasarą poilsis Lietuvoje brangs maždaug 14 proc., kelionės į užsienį taip pat atsieis brangiau, daugiau kaip pusė lietuvių savo atostogų planų nepakeitė.
Tiesa, 16 proc. gyventojų ketina atostogauti taupiau, bet 7 proc. nusiteikę elgtis priešingai. Tai turėtų stebinti, bet tik iš pirmo žvilgsnio – nerimas dėl ateities kai kuriuos žmones gali skatinti džiaugtis gyvenimu dar intensyviau, kol dar tai įmanoma, žinoma, tuos, kurių kišenės nėra kiauros.
Šiaip ar kitaip, šis atostogų planų tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje žmonės nėra apimti paniškų nuotaikų, neketina atsisakyti įprasto gyvenimo būdo.
Visuomenės nuotaikos daugiausia grindžiamos nuojauta, lūkesčiais, bet ir finansų ekspertai nepranašauja Lietuvai itin didelių ekonomikos bėdų.
Lietuvos bankas (LB) paskelbė, kad šalies ekonomika sėkmingai atlaikė pandemijos pasekmes, iš esmės yra atspari Rusijos karo prieš Ukrainą iššūkiams ir pajėgi atremti didžiulės infliacijos ir padidėsiančių palūkanų normų riziką.
Krinta į akis, kad Lietuvos ekonomiką vertinusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija padarė labai panašias išvadas ir, skirtingai nei opozicija ar prezidentas G.Nausėda, giria valdančiųjų infliacijos suvaldymo priemones, nes esą jos padėjo sėkmingai susidoroti su pandemijos ir karo Ukrainoje grėsmėmis.
TVF numato, kad infliacija turėtų stabilizuotis ir pradėti mažėti antrąjį šių metų pusmetį.
Ši prognozė taip pat sutampa su šalies ekonomistų požiūriu.
Kaip ir LB vadovas, TVF misija perspėjo, kad nereikėtų persistengti keliant atlyginimus, nes tai gali skatinti infliaciją ir sukurti uždarą ratą, kai sparčiai augančias žmonių pajamas vis viena suris įsuktas kainų didėjimo smagratis. Gali susidaryti įspūdis, kad TVF ir LB kone derino Lietuvos valdžios antiinfliacinių priemonių vertinimus.
Tik Finansų ministerijos (FM) rengiamą visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį TVF, skirtingai nei LB, vien giria.
LB, galima sakyti, supliekė FM pateiktą šio mokesčio modelį, siūlo jį pertvarkyti iš esmės, o TVF ekspertai pabrėžė, kad NT apmokestinimas labai reikalingas ir naudingas, bet į konkrečius įmokų apskaičiavimo principus nesigilino.
Žinoma, nepalanki geopolitinė padėtis lėtina Lietuvos ekonomikos augimą, bet LB vadovas G.Šimkus atmetė kai kurių ekonomistų prognozes, kad ateinančią žiemą ar pavasarį šalį gali ištikti nuosmukis. Jo nuomone, Lietuvos ūkis vis viena augs, nors ir lėčiau nei tuo atveju, jei pasaulyje vyrautų taika.
Bet Lietuvos ekonomikos padangėje ir LB įžvelgia galimos audros debesų. Tai siejama su trimis rizikos veiksniais.
Labiausiai LB nuogąstauja dėl kaistančios NT rinkos.
Kainos nesiliauja augti, būstas per metus brango 20 proc., gyventojų pajamų didėjimą lenkdamas 9 proc., vadinasi, jis sunkiau įperkamas ir, ekonomistų nuomone, jau dabar gerokai pervertintas.
Taip nutiko dėl per pandemiją išaugusios paklausos, kai pasiūla pastaruoju metu net smuko.
Mat pabrango statybinės medžiagos, išaugo statybininkų atlyginimai, sutriko žaliavų tiekimas, o dėl sunkiau prognozuojamos ateities NT plėtotojai neskuba kuo daugiau būsto siūlyti rinkai.
Nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas kelia pavojų visos Lietuvos ekonomikos sveikatai, nes dar ir pakilus palūkanų normoms paskolas būstui paėmę žmonės gali nepajėgti atsiskaityti su bankais, nors jie esą sukaupę tiek finansinių išteklių, kad atsilaikytų net jei šalies ekonomiką ištiktų ir pesimistiškiausias scenarijus – 6,5 proc. BVP nuosmukis.
Todėl LB ir visuotinį NT mokestį pirmiausia laiko priemone, galinčia slopinti NT rinkos perkaitinimą, ir mažiau kreipia dėmesio, kiek surinktais pinigais pavyktų papildyti savivaldybių biudžetus.
Kiti ekonomikos padangės debesys daugiausia priklauso nuo geopolitinių grėsmių.
Aišku, kad karas Ukrainoje jau labai smarkiai nusmukdė eksportą ne tik į Rusiją ir Baltarusiją, bet ir į Ukrainą, sutrikdė žaliavų iš šių šalių tiekimą ir paskatino pasaulinį kainų augimą.
Lietuvos eksportas į šias šalis nesiekė ir 20 proc., todėl nuosmukis atsilieps tik daliai šia kryptimi savo produkciją gabenusių įmonių, kurioms dabar gali būti sunkiau grąžinti ir paskolas. Bet pakilusios žaliavų, energijos kainos didins daugelio pramonės gaminių savikainą, o tai prisidės prie bendro infliacijos lygio augimo.
Vis dėlto, LB vertinimu, Lietuva sukaupė išteklių, leidžiančių ištverti net ir skaudžiai kertančią infliaciją.
Skaičiuojama, kad per dešimtmetį žmonių pajamos išaugo 2,5 karto, o kainos per šį laiką padidėjo 30–40 proc., kitaip sakant, dauguma gyventojų dar pajėgtų išlaikyti daugmaž panašų į ankstesnį vartojimo lygį, jei infliacijos augimas labai ilgai nesitęstų.
Suprantama, labiau pažeidžiamos, jokių santaupų nesukaupusios socialinės grupės gali atsidurti ties skurdo riba – pirmiausia joms ekonomistai ir siūlo kryptingai taikyti infliacijos pasekmių švelninimo priemones.
Tai esą būtų efektyviausia ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu.
