„Pateiktas Finansų ministerijos pasiūlymas turėtų būti gerokai pagerintas“, – pridūrė LB vadovas.
Pasak jo, „tinkamai sukalibruotas“ NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir padėtų labiau subalansuoti rinką.
Apie ketinamą įvesti mokestį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas ir „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
M.Majausko teigimu, bendra BFK pozicija – labai atsargiai vertinti bet kokius naujus mokesčius ir pradžiai visą dėmesį koncentruoti į esamus bei pabandyti užtikrinti, kad jau iš esamų tarifų būtų surenkami mokesčiai.
O NT mokesčio diskusija nėra nauja – kiekviena Vyriausybė siūlo vienokį ar kitokį jo modelį. Naujausias, politiko teigimu, turi ir privalumų, ir trūkumų. Privalumas – iš mokesčio gautos pajamos keliautų į savivaldybių biudžetus. Kadangi jos atsakingos už aplinkos gerinimą, būtų motyvuotos, kad didėtų turto vertė. Taip pat ir būsto savininkai būtų motyvuoti mokėti žinodami, kad pinigai grįš per didesnę turto vertę, geresnę aplinką.
Antras geras dalykas – tankiau indeksuojama mokestinė vertė: ne kas penkerius, o kas trejus metus, todėl būsto kainos labiau atitiktų rinkos kainą.
Trečias privalumas – paprastai, be ilgų skaičiavimų deklaruojamas mokestis.
„Ta dalis svarbi ir jai būtų galima pritarti gal net koreguojant jau dabar esamą mokestį“, – teigė M.Majauskas ir nurodė silpnąsias siūlymo vietas.
Viena jų – masiškumas, antroji – prabangų turtą turintieji potencialiai mokėtų mažiau nei dabar, trečioji – senjorams mokestis galėtų būti kaupiamas 10 metų. „Galbūt reikėtų ieškoti tokio sprendimo, kaip siūlė LB, kad mokestis tam tikroms visuomenės grupėms, tarkime, senjorams, įsigaliotų tik perleidus NT naujam savininkui“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Ketvirtasis trūkumas, kuris paaiškėjo diskusijose: Finansų ministerija siūlo iki 3 proc. apmokestinti nuomojamą rezidentinį būstą.
„Tas diskusijose komitete išmušė visus saugiklius. Pradėjome kalbėti, ar yra logikos pasiūlytame sprendime pritaikyti 3 proc. metinį mokestį nuomojamam rezidentiniam būstui atsižvelgiant į tai, kad jo metinė grąža paprastai būna 3–4 procentai. Ir tai su sąlyga, kad išmokėtas būsto kreditas.
Toks sprendimas turėtų tris pasekmes: nuomotojai slėptų faktą, kad jie nuomoja būstą, tie, kurie vis tik deklaruotų, neišvengiamai ir gana reikšmingai turėtų didinti nuomos kainą, tų, kurie slėptų nuomavimo faktą, nuomininkai būtų niekaip teisiškai neapsaugoti. Tai verčia susimąstyti, ar ši konkreti pasiūlymo dalis gerai apgalvota“, – komentavo M.Majauskas.
Laidoje kalbėjęs A.Avulis svarstė, kad apskritai NT mokestis neišvengiamas. „Ar jį priims dabar, ar po penkių, po 10 metų – jis bus, – sakė verslininkas ir atkreipė dėmesį, kad mokesčiai teisingi būna tada, kai juos moka visi, o ne išskirtinės grupės. – Tad gal nereikėtų labai daug laužyti iečių, o tobulinti įstatymo projektą, kad tarifai nebūtų dideli ir kad mokestis būtų visuotinis“.
Kaip teigė A.Avulis, jis ir jo kolegos už NT mokestį pasisako todėl, kad valstybė turi daug turto, kuris nenaudojamas arba naudojamas neteisingai.
„Išimčių sistema Lietuvoje taip įaugusi, kad per 30 m. nesugebame jos atsikratyti. Senjorus dar galima būtų suprasti, bet yra kitas dalykas, apie kurį kalbu jau 10 metų: valstybė – pats didžiausias NT valdytojas Lietuvoje. Ji valdo tokius NT objektus kaip auksinėje vietoje stovintis Seimo garažas. Jis morališkai, fiziškai pasenęs. Seimui labai lengva apmokestinti kitus, bet nemato, kad toks daiktas stovi apie 500 m nuo Gedimino pilies. Nieko nepasieksime, jei darysime išimtis“.
Kad valstybės valdomam turtui turėtų būti pritaikytas bent jau minimalus nuomos mokestis, sutiko ir M.Majauskas. „Kad į centre esančių ministerijų asignavimus įsiskaičiuotų tam tikras nuomos mokestis, kurį mokėtų Finansų ministerija, ir pagalvotų, ar tikrai apsimoka sėdėti centre, tuo labiau, kai didelė dalis darbuotojų dabar dirba iš namų“, – argumentavo jis.
„Hanner“ vadovo įsitikinimu, tiek žemės, tiek NT mokestis turėtų būti skaičiuojami kartu. „Namelio Šnipiškėse pavyzdys labai geras. Pats namelis kainuoja gal 10 tūkst. eurų, o žemė po juo – milijoninė, – argumentavo verslininkas. – Buvo filmas „Lūšnynų milijonierius“. Juokaujame, kad yra „Šnipiškių milijonieriai“. Ten yra žmonių, turinčių bakūžę. Ji stovi centrinėje miesto vietoje, vertoje kelių milijonų. Jie sėdi ant tų pinigų – tos bakūžės niekam nei parduoda, nei remontuoja, nieko nedaro. Dėl NT mokesčio, jeigu jis būtų visuotinis ir teisingas, neliktų tokių Seimo garažų, bakūžių“.
A.Avulis atkreipė dėmesį, kad Seimas šiais metais apmokestino teisę statyti gyvenamuosius namus valstybinėje žemėje. „Šis apmokestinimas atėjo labai greitai, nepaisant argumentų, – pridūrė „Hanner“ vadovas. – Tai būsto kainą pakėlė 100–200 eurų kvadratiniam metrui“.
Mokestis kiekvienam
Lietuvoje susiklostė tokia padėtis, kad 8–9 iš 10 yra būsto savininkai, ES rodiklis – 6 iš 10. Tad kai kalbama apie visuotinį NT mokestį, tai reiškia, kad Lietuvoje jį teks mokėti beveik kiekvienam.
Be to, M.Majauskas siūlė tobulinti jau dabar veikiantį mokestį, jei sutariama, kad jis iš principo veiksmingas, o ne kurti naują.
Politikas skaičiavo: dabartinis NT mokestis atneša 10 mln. eurų pajamų į valstybės biudžetą. Su nauju projektu jų būtų mažiausiai 25 mln. eurų. Jei nieko nedarytume, tačiau patankintume būsto indeksavimą – ne kas 5 metus, o kas trejus, po trejų metų vietoj 30 tūkst. esamų mokesčio mokėtojų būtų dar 50 tūkst. „Visuotinumas jau gana reikšmingas, o pajamos nuo 9 mln. padidėtų iki 20 mln. Iš esmės nieko nedarant esamas mokestis palaipsniui tampa visuotiniu.
Esamą tvarką patobulinus būtų galima pasiekti tam tikrus tikslus: savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo, sutvarkyti deklaracijas ir užtikrinti, kad būtų mokama nuo rinkos vertės“, – dėstė BFK pirmininkas.
M.Majauskui siūlomas NT mokestis kelia klausimų. „Koks pasiūlymo tikslas? Jei tikslas – įvesti mokestį, nes taip yra daugelyje pasaulio šalių, tai nėra racionalus pasiūlymas. Jei tikslas – užtikrinti pilną savivaldybių finansinį savarankiškumą, tai savivaldybėms kiekvienais metais savarankiškoms funkcijoms finansavimas didėja po kelis šimtus milijonų. Papildomi 15 mln. eurų, kuriuos būtų galima perduoti savivaldybėms prie dabartinių 10 mln. eurų situacijos nepakeistų. Jei tikslas – stabilizuoti NT rinką: augsiančios palūkanų normos tą gali padaryti su kaupu“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė Seimo narys.
Jo teigimu, esamam kontekste toks projektas, koks buvo pateiktas Finansų ministerijos, tikėtina, BFK sulauks daug klausimų. Ir, matyt, labai sudėtingai toks įstatymas galėtų būti priimtas Seime. Pasak M.Majausko, yra daug elementų, kurie verčia gilintis: dėl masiškumo, dėl prabangos, dėl senjorų apsaugos, dėl nuomojamam būstui taikomo progresyvaus apmokestinimo.
„Jei įstatymas būtų priimtas toks, koks dabar pasiūlytas, esami mokesčio mokėtojai mokėtų mažiau. Tačiau nuotaikos Seime dėl bet kokio naujo mokesčio pakankamai slogios. Manau, pasiūlymas turės praeiti akmenuotą kelią“, – komentavo M.Majauskas.
A.Avulis taip pat kritikavo idėją įvedant naująjį NT mokestį sureguliuoti rinką. Esą pati rinka visada subalansuoja, jei jai nėra sukeliamos dirbtinės kliūtys. Šiuo metu Vilniaus NT rinka išbalansuota, o būsto kainos, dabar pasiekusios visų laikų istorines aukštumas, niekam nėra naudingos. Tai kelia didelį susirūpinimą bankams, gyventojams – didžiules kliūtis būstą įsigyti tiek nuomai, tiek savom reikmėm, investuotojams ir statytojams – didelį neapibrėžtumą.
Pasak NT vystytojo, šiai dienai pasiūla Vilniuje sumažėjusi daugiau nei du kartus, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, ir beveik tris kartus, palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus metus. Jei tuo metu rinkoje buvo virš 5 tūkst. butų rinkoje, tai dabar – mažiau nei 2 tūkst. „Biurokratija išaugusi tiek, kad nei investuotojai, nei vystytojai nesugeba pramušti biurokratinių kliūčių. Jos dirbtinės ir išbalansavo rinką. Dėl to į viršų šoko tiek būsto, tiek būsto nuomos kainos“, – kalbėjo A.Avulis.
Jis priekaištų turi ir Vyriausybei. Kaip teigė pašnekovas, turint omeny, kokia Lietuvoje infliacija, neišvengiamai palietusi ir statybas, Vyriausybė dieną naktį turėtų galvoti, kaip ją sumažinti.
„Statybose labai svarbus ir darbo jėgos trūkumas: daug apie tai kalbėta, tačiau niekas nesikeičia. Kodėl mes darbo jėgą turime atsivežti per Lenkiją? Negi taip sunku suprasti, kad jei statybose trūks darbo jėgos, jų kainos didės. Baltarusiai šiandien net neturi kur aplikuoti vizai gauti, nes Minske uždaryta ambasada. Teikia prašymus per Lenkiją – absurdų absurdas“, – piktinosi A.Avulis.
