Gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc.
Daugiausia įtakos tam turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, šilumos energijos, mėsos ir jos produktų, duonos ir grūdų produktų, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas.
Pokyčiai. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 2,9 proc., paslaugų – 1 proc.
Palyginti su balandžiu, praėjusį mėnesį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3,1 proc.
Ypač brango kai kurie vaisiai ir daržovės – daugiausia padidėjo melionų, morkų, burokėlių, gūžinių salotų kainos. Tiesa, sumažėjo šilauogių, pomidorų, saldžiųjų paprikų, ankstyvųjų baltagūžių kopūstų kainos.
Šuolis. Gegužės metinė (2022 metų gegužę, palyginti su 2021 m. geguže) infliacija sudarė net 18,9 proc. Jai daugiausia įtakos turėjo smarkiai pakilusios degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų kainos.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 22 proc., paslaugų – 11,5 proc.
„Labai tikėtina, kad metinės infliacijos tempas Lietuvoje vasarą pasieks 20 proc. Kol kas būtų per anksti kalbėti apie jos piką – manau, kad vasaros pradžioje infliacija Lietuvoje spartės“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, jo nuomone, ilgainiui tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje infliaciją gali pakeisti defliacija, o taip turėtų nutikti dėl mažėjančio vartojimo.
Palūkanos. Negana to, jau netrukus komerciniai bankai pradės skaičiuoti ir didesnes įmokas už būsto paskolas. Mat birželio pradžioje tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR jau buvo teigiama – jos vertė siekė 0,03 proc.
EURIBOR rodiklis buvo neigiamas nuo 2015 m. lapkričio, o pernai gruodį jis buvo nukritęs net iki minus 0,55 proc.
„Teigiamos palūkanos reiškia, kad brangs paskolos, todėl dabar drąsiai galime sakyti, kad Lietuvoje brangsta viskas: nuo 2021 m. gruodžio nebėra nė vienos vartojimo prekių ir paslaugų kategorijos (iš 43), kurioje kainos mažėtų“, – teigė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, finansų rinkų dalyviai tikisi, kad EURIBOR šių metų pabaigoje pakils iki 1 proc., o kitų metų pabaigoje – net iki 2 proc.
Jeigu tokie lūkesčiai išsipildys, standartinės būsto paskolos (100 tūkst. eurų 30 metų) mėnesinė įmoka iki šių metų pabaigos išaugtų nuo 370 iki 422 eurų (14 proc.), o iki 2023 metų pabaigos – iki 477 eurų (29 proc.).
„Tačiau manau, kad Europos centrinis bankas nesiryš ženkliau kelti palūkanų normų dėl susiformavusio būsto kainų burbulo euro zonos šalyse ir didelio Pietų Europos šalių įsiskolinimo lygio, tad EURIBOR vargu ar perkops 1 proc. ribą“, – rašė ekonomistas.
