Anot jo, šiuo metu reikia stebėti kaip kis ekonominė situacija, o ateityje sprendimus priimti „sistemiškai“. „Dabar biudžetas peržiūrimas nebus, naujo amortizacinio paketo priimama nebus, dar bus laukiama. Kaip sakoma: „devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė P.Saudargas.
„Greičiausiai ateityje į visą reikalą žiūrėsime sistemiškai, kad kas mėnesį, kas du reikia situaciją vertinti iš naujo, žiūrėti, ką daryti, ir susitarti iš anksto, kad rinka, verslas ir žmonės tam pasiruoštų“, – aiškino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikas.
Pasak P.Saudargo, naujos infliacijos amortizavimo priemonės galėtų būti įvedamos panašiai kaip pandemijos metu, kai buvo nustatyti konkretūs kriterijai, pavyzdžiui, taikyti tam tikrus ribojimus esant konkrečiam reanimacijoje gydomų COVID-19 pacientų skaičiui.
Jo teigimu, ekonominė Lietuvos padėtis antroje metų pusėje gali būti „dramatiškai dinamiška“, Rusija vis aktyviau nutraukiant dujų tiekimą Europos Sąjungos valstybėms. „Rusiškų dujų tiekimo stabdymas Europai paveiks ir mūsų rinką ir į situaciją reikės pakankamai reaguoti, ir galbūt net visus sprendimus priiminėti tam tikrais etapais, „laiptais“, – svarstė parlamentaras.
„Tam bus ruošiamasi, tas skaičiuojama, ir dabar daryti nepamatuotus sprendimus yra netikslinga“, – akcentavo P.Saudargas.
ELTA primena, kad kelias savaites dėl progos pateikti savo „antiinfliacinius“ siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija antradienį galiausiai pristatė keturis parengto paketo projektus. Tačiau jau po pateikimo visos keturios opozicijos iniciatyvos buvo atmestos.
Opozicinių frakcijų parengtame pakete buvo teikiami siūlymai dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio taikymo maisto produktams, šildymui, mažinti akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai.
Anksčiau pavasarį Seimas pritarė patikslintam 2022 m. biudžetui, kuriame buvo infliacijos pasekmėms švelninti ir energetinei nepriklausomybei skatinti numatyta apie 2,26 mlrd. eurų.
Neiti šiuo keliu apsispręsta koalicijoje
Seime valdančiųjų palaikymo nesulaukus nei vienam iš keturių opozicijos teiktų infliacijos suvaldymo paketo projektų, P.Saudargas aiškina, kad dešiniųjų koalicija tiesiog yra apsisprendusi neiti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų mažinimo keliu.
„Turėjome rimtą diskusiją ir koalicijos viduje, ir frakcijų viduje, po diskusijų su premjere, finansų ministre, mūsų ekspertais buvo prieita prie išvados, kad šiuo keliu tikrai nebus einama“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P.Saudargas.
Kalbėdamas apie iniciatyvą sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys akcentuoja, kad nereguliuojamoje rinkoje tokia lengvatos dalis paprasčiausiai nugula ne į vartotojų, o į verslo kišenę.
„Yra paklausos – pasiūlos kreivė, kur ji susikerta, kiek vartotojai yra pasiruošę mokėti už prekę, tiek ji kainuoja. Jeigu dabar mes perkame tuos produktus už tam tikrą kainą, verslas mato, tai iš esmės yra būtinoji prekė, nei daugiau nei mažiau mes jos nesuvartosime.
Jeigu mes sumažinsime kainas, žmonės nepradės daugiau valgyt. Jie suvalgo tiek, kiek suvalgo. Labai mažiau valgyti taip pat nepradės. Ta kaina nusistovėjusi“, – aiškino jis.
Pasak politiko, praktiškai jokio efekto kainų sumažėjimui neduotų ir Seime jau atmesta opozicijos iniciatyva sumažinti akcizus kurui.
„Pažiūrėkit Ukrainoje, kur yra beprotiškos kainos, milžiniškas trūkumas. Žmonėms reikia važiuoti, jie bando gauti, perka tą kurą iš visų galų ir vis tiek juda į priekį, nes tai kaip ir būtinoji prekė. Kištis į tai netikslinga“, – pabrėžė P.Saudargas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie opozicijos iniciatyvą atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, Seimo pirmininkės pavaduotojas tvirtino šiame procese apskritai neįžvelgiantis jokios problemos, dėl kurios rinkos liberalizaciją reikėtų atitolinti.
„Liko 18 proc. nepasirinkusių. Per likusią savaitę tikrai dar dalis pasirinks, nes aš irgi visiškai neseniai pasirinkau. Jeigu galima nepasirinkti, tu gal lauki, žiūri, galvoji. Kita vertus, nėra didelės tragedijos, jeigu ir nepasirinks. Tai vieną ar kitą mėnesį mokės euru dviem brangiau ir viskas, pasirinks tada“, – tikino jis.
Vis tik konservatorius neatmeta, kad antroje metų pusėje, matant aiškesnes ekonominės raidos prognozes, bus imamasi papildomų infliacijos padarinius mažinančių sprendimų paieškų. Tačiau, jis pažymi, kad veikiausiai būtų einama ne mokesčių mažinimo, o kompensacijų dėl kylančių kainų keliu.
„Galbūt rudenį bus grįžtama prie tų sprendimų, nes tikrai niekas nesako, kad situacija labai stabili ir prognozuojama, kad čia nieko nereikės daryti. Tai sako visi, sutinka ir Vyriausybė, ir valdančioji dauguma, kad greičiausiai kažkokie amortizuojantys augančias energetikos kainas sprendimai tikrai bus“, – sakė P.Saudargas.
V.Čmilytė-Nielsen: tai buvo skirta žiūrovams
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad opozicijos antradienį reikštas pasipiktinimas dėl valdančiųjų balsais atmestų parlamento mažumos parengtų „antiinfliacinių“ projektų buvo skirtas žiūrovams.
„Emocingesni pasisakymai, kurie nuskambėjo po balsavimų, jie buvo labiau nukreipti į žiūrovus. Bent jau iš kai kurių opozicijos frakcijų matau ir girdžiu nusiteikimą grįžti į salę ir tęsti darbus, nes porą savaičių besitęsusi situacija nuvargino ir opoziciją“, – LRT radijui teigė politikė.
Parlamento vadovė svarstė, kad jei opozicija ateityje turės minčių pakartoti Seimo plenarinių ar komitetų posėdžių boikotą, niekas nuo to jų nesulaikys. Liberalų sąjūdžio vadovės teigimu, reaguojant į pastarąjį kelias savaites trukusį opozicijos protestą ji kantriai ieškojo galimybių Seimo mažumai priklausantiems politikams grįžti į bendrą posėdžių salę.
„Aš labai kantriai ir ilgai su opozicijos atstovais bendravau ir mes ieškojome bendro sprendimo, kuris leistų jiems grįžti pakankamai patogiai ir solidžiai į Seimo salę ir kartu neleistų diktuoti politinės darbotvarkės ta prasme, ką sufleruoja politinė logika – valdantieji savo siūlymams turi šiek tiek daugiau balsų, o į kai kuriuos opozicijos siūlymus yra atsižvelgiama“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
