Nepalankūs veiksniai užklupo palaipsniui
Anot M.Dubnikovo, šalies ekonominė situacija nėra labai prasta, tačiau nestabilumas dar kai kur juntamas. „Visų pirma, infliacija ir kainų lygiai, sakyčiau, neadekvatūs. Infliacija – didžiausia nuo 1996 m. Bet kokiu atveju, tie, kas Lietuvoje nori darbo, iš principo jį gali rasti ir gauti neblogą atlyginimą, kuris paskutinius 6 metus augo“, – dėstė pašnekovas.
Nors šiais metais infliacija aukšta, jei ją padalintume dalimis visiems šešeriems metams, kada jos nebuvo, viskas neatrodytų taip grėsmingai.
„Dabar rizikos patirti ekonominę turbulenciją arba susitraukimą yra padidėjusios, bet šiuo momentu Lietuvoje gyvenimas tikrai nėra blogas“, – aiškino jis.
Paklaustas, kas šiuo metu labiausiai kaltas dėl infliacijos, M.Dubnikovas išskyrė du faktorius. Pasak finansų analitiko, Lietuva pakankamai gerai išgyveno pandeminį laikotarpį, skirtingai nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys. Tai reiškia, kad mūsų ekonomika praktiškai nenukentėjo, bet tada Rusija Ukrainoje pradėjo karą, dėl kurio ženkliai išaugo žaliavų kainos.
Prie nepalankių aplinkybių prisidėjo ir tai, kad žmonės pradėjo pernelyg išlaidauti. Būtent todėl Lietuva susidūrė su infliacija, kuri šiuo metu yra antra pagal dydį visoje ES.
Tačiau M.Dubnikovas nuramino, kad dėl maisto žaliavų neturėtume itin bijoti, mat kai kurių kainos stabilizavosi ar netgi sumažėjo. Štai grūdai atpigo kone 20 proc., palyginti su kovo mėnesiu.
Vis tik didžiausią nerimą kelia energetika. Pašnekovas priminė birželio viduryje Rusijos sustabdytą dujų tiekimą Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, dėl kurio dujų kaina per savaitę Amsterdamo biržoje išaugo 50 proc.
Šiomis savaitėmis kubinis metras kainuoja apie 1,5 euro, tačiau praėjusį sezoną Lietuvos gyventojai šildėsi namus už 0,51 euro tarifą, palygino finansų analitikas.
„Šis pabrangimas gąsdinantis, dujų ir elektros kaina auga, o tai paliečia praktiškai viską. Šiai dienai praktiškai nieko neįmanoma pagaminti be elektros“, – pabrėžė jis.
Kaip sakė M.Dubnikovas, gali būti, kad liepą testuosime 20 proc. infliacijos lygį, bet artėjant metų pabaigai šis skaičius turėtų mažėti. Tai turėtų raminti, tačiau finansų analitikas įspėjo, kad vis tiek išliksime aukštų kainų lygyje.
„Metų pabaigoje būtent šie dalykai žeis pinigines. Jeigu dabar nesijaučiame komfortabiliai, tai šildymo sezonu komforto dar labiau nejausime“, – konstatavo jis.
Tramdyti infliaciją reikia, tačiau ne bet kokias būdais
Valdžia yra nusprendusi iki metų pabaigos dalį elektros kainos gyventojams kompensuoti. Tačiau jei sumos ir toliau kils, ar nereikės kompensacijos pratęsti? Visgi M.Dubnikovas ragina į tai žvelgti atsargiai.
„Reikia suprasti, kad sumos kompensuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu Vyriausybė kainą kompensuoja, nereiškia, kad tų pinigų nereikės sumokėti. Juos reikės sumokėti kitais mokesčiais, juk biudžetas iš dangaus pinigų negauna. Tai yra paslėptos infliacijos požymis, – sakė pašnekovas, pabrėždamas, kad taip iš esmės paslepiamas energetikos brangimas. – Norėtųsi, kad Vyriausybė neįsismarkautų su kompensacijomis, ypač tomis, kurios skirtos visiems gyventojams.“
Ekonomistas paminėjo, kad turtingieji kompensacijų išvis galėtų negauti, už šildymą ar elektrą jas geriau skirti tiems, kuriems sudėtinga sudurti galą su galu.
Tačiau, kaip keisis kainų kreivė ir kada pasieksime piką, priklausys ir nuo karo Ukrainoje eigos, o tai sudėtinga prognozuoti. Vis tik ekonomistas mano, kad didžiausią įtampą galėtume patirti spalį ir lapkritį, kai energijos sunaudojimas išaugs.
Jo vertinimu, infliacija yra natūralus procesas, tačiau ją dabar pradės valdyti ECB, keldamas bazines palūkanų normas. Kito būdo, kaip ją pažaboti, nėra.
„ECB didina palūkanų normas ir tokiu būdu apriboja norą vartoti. Palūkanos tikrai atvėsins būsto rinką, sandorių skaičius mažės“, – atkreipė dėmesį jis.
Vis dėlto recesija bus neišvengiama. JAV ekonomikos augimas jau patyrė 1,5 proc. kritimą, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės – lygūs nuliui.
„Tik laiko klausimas, kada šis skaičius persivers į neigiamą. Vienokia ar kitokia recesija bus, tačiau nežinia, kiek gili. Gerai tai, kad Lietuva yra daug geriau pasiruošusi turbulencijoms, nei buvo 2008 m.: dabar įmonės turi daug lėšų, žmonės – santaupų. Jei 2008 m. buvome blogiausiai suvaldę krizę, tai dabar į tą sąrašą nebepretenduosime“, – nuramino finansų analitikas.
