I. Šimonytės perspėjimas: ateinantis šildymo sezonas nebus lengvesnis Dėl infliacijos švelninimo tarsis rugpjūtį

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Rusijos elgesys mažinant dujų tiekimą į Europą nestebina, ir numatydama tokį elgesį, Lietuva stengėsi įtikinti kitas Europos valstybes mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energetinių išteklių. Pasak jos, kai kurių valstybių galimybės apsirūpinti dujomis žiemai priklausys nuo Rusijos veiksmų, tačiau Lietuva priklausomybės nuo rusiškų žaliavų neturi.

I.Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šilumos punktas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šilumos punktas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 13, 2022, 1:18 PM, atnaujinta Jul 13, 2022, 1:31 PM

„Be jokios abejonės, įtampų yra nemažai, dabar vėlgi „Nord Stream 1“ yra uždarytas neva remontui ir labai greitai baigsis terminas, ir pamatysime, ar tai yra neva remontas, kaip vyksta su „Družba“ nuo 2006 m., ar tai yra tikras remontas.

Žinoma, kainoms poveikis veikiausiai bus ir greičiausiai ta prielaida dėl dujų kainų, kuri buvo pavasarį, jau gali neatitikti realybės rudenį. Yra daug faktorių, kurie tą lems, kol kas anksti pasakyti“, – trečiadienį Seime teigė I.Šimonytė.

Politikė tikina nenori prisidėti prie spekuliacijų, koks laukia artėjantis sezonas. Pasak jos, įmanomi scenarijai yra radikaliai skirtingi ir daug kas priklauso nuo globalios ekonominės konjunktūros.

„Man turbūt nedera spėlioti ir spekuliuoti, mes tiesiog pagal tai, kaip informaciją gauname, tuos savo sprendimus ir adaptuojame. Faktas tas, kad nebus lengvesnis šildymo sezonas, bet ruošiamės tam ir, manau, kad Europos Sąjunga taip pat pasiūlys žingsnius, kaip geriau pasiruošti žiemai, todėl, kad Europos Komisija artimiausiu metu turėtų išleisti komunikatą“, – sakė I.Šimonytė.

Ji aiškino, kad kaip ir COVID–19 pandemijos atveju buvo bendrų europinių sprendimų, taip gali įvykti ir dujų tiekimo atveju.

„Kaip kovido atveju buvo bendrų europinių sprendimų tam, kad ES valstybės, priimdamos individualius sprendimus, viena kitai nekenktų ir kažkuria prasme „nekanibalizuotų“ situacijos ir neblogintų bendros padėties, tai nenustebsiu, jeigu tų sprendimų bus pasiūlyta ir čia“, – tvirtino premjerė.

„Tuomet jau su kitomis valstybėmis narėmis ir patys savarankiškai darysime viską, kad ta situacija būtų kaip įmanoma geresnė“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ neseniai smarkiai sumažino dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu į Vokietiją ir tai, be kita ko, argumentavo remontuojama turbina.

Rusija reikalauja, kad privalomi techninės priežiūros darbai būtų vykdomi toliau, nepaisant Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje. Turbina remontuojama Kanadoje, kuri prisijungusi prie Vakarų baudžiamųjų priemonių.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kremlius nuosekliai mažina dujų tiekimą Europos valstybėms. Atsisakius už jas atsiskaityti rubliais rusiškos dujos jau keletą mėnesių nebetiekiamos Lenkijai, Bulgarijai, Danijai. Dujų tiekimas dujotiekiais apribotas Prancūzijai, Vokietijai, stipriai priklausomoms nuo rusiškų dujų.

Diskusijos su opozicija dėl antiinfliacinių priemonių – rugpjūtį

I.Šimonytė sako, kad diskusijos su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai, šių metų rudenį bei kitais metais galėtų prasidėti rugpjūtį.

„Manau, kad dabar yra paruošiamoji stadija, ji tęsis dar turbūt porą gerų savaičių ir turbūt rugpjūčio pradžioje mes galėtume susitikti ir diskutuoti, kaip Vyriausybė mato tiek rudenį, tiek ateinančius metus bent jau bendrame paveiksle, tiek, kaip tą mato opozicija“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė I.Šimonytė.

„Kada jau bus gana aiškūs apmatai ir ateinančių metų pagrindinių bazinių dydžių ir bent jau tų, kurie planuojami įtraukti į biudžetą, ir poreikio tarpiniu periodu tarp rudens ir sausio 1-osios dienos kažkokius sprendimus Seimui pasiūlyti, tada bus galima susitikti su kolegomis ir aptarti, ką dar konkrečiai, be visų mokesčių sumažinimo ir visų išlaidų padidinimo, galėtume svarstyti“, – teigė premjerė.

Pasak jos, sprendimai bus ruošiami Seimo rudens sesijai, o kitų metų biudžeto projektas turės įvertinti „geopolitinį ir ekonominį“ kontekstą.

„Sprendimai, kurie galbūt gali būti reikalingi atsižvelgiant į gana greitai kintančią ir labai neapibrėžtą padėtį, jie vis tiek bus rudens sesijai ruošiami. Taip pat rudens sesijai bus ruošiamas ateinančių metų biudžeto projektas, kuris taip pat turi įvertinti tą patį geopolitinį ir ekonominį kontekstą“, – teigė I.Šimonytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.