Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010-aisiais: įvardijo, kokiems darbuotojams ši naujovė nebūtų naudinga

4 darbo dienų arba 6 valandų darbo dienos klausimas svarstomas jau keletą metų. Visgi, kol profesinių sąjungų atstovai vardija trumpesnės darbo savaitės privalumus, o darbdaviai – trūkumus, ekspertai įžvelgia įvairių grėsmių.

Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>G.Bitvinsko nuotr.
B.Gruževskis.<br>T.Bauro nuotr.
B.Gruževskis.<br>T.Bauro nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
I.Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuviai 4 dienas per savaitę turėjo dirbti jau 2010.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2022-07-16 11:14

Darbdavių atstovas: kvepia populizmu

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė linkusi pritarti trumpesnei darbo savaitei, mat ši, jos teigimu, siejama su darbo našumo didinimu, darbo ir šeimos santykių gerinimu bei geresniu trumpalaikiu poilsiu.

„Kasdien atėjęs į darbą žmogus jaustųsi jam pasirengęs 100 proc., taigi, ir atiduotų jam save 100 proc., atliktų daugiau užduočių kokybiškiau ir greičiau“, – portalui lrytas.lt sakė ji.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis ragina pagalvoti apie galimus trumpesnės darbo savaitės trūkumus. „Ispanijoje buvo vykdomas Europos Sąjungos (ES) finansuojamas eksperimentas – valstybės tarnautojai pabandė pereiti prie 4 dienų darbo savaitės.

Bet jis nepavyko – pasirodė, kad viešosios paslaugos pasidarė žmonėms mažiau prieinamos. Jei pereinama prie trumpesnės darbo savaitės, tai žmonėms arba vis tiek tenka dirbti 5 dienas, bet gauti 1,2 atlyginimo, arba visai visuomenei reikia pasiruošti, kad tam tikromis dienomis ji negaus paslaugų“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Romanovskis.

Jo žiniomis, darbo diena trumpesnė kol kas tik Prancūzijoje, nors Lietuvoje taip pat yra įmonių, jau perėjusių prie trumpesnės darbo savaitės.

„Kai išpopuliarėjo nuotolinis darbas, darbo laiko suvokimas labai keičiasi – darbdaviai pastebi, kad dirbti nuotoliu ne visada efektyvu, neretai darbo našumas krenta. Apskritai tada sunku įvertinti, kiek darbuotojas realiai dirba, nes šiaip modernūs darbdaviai neužsiima griežta kontrole.

Galbūt apie trumpesnę darbo savaitę dar bus galima diskutuoti ateityje, bet dabar, dar kai profesinės sąjungos sako, kad „mums reikia pereiti prie 4 darbo dienų savaitės“, man tai kvepia populizmu, pigaus dėmesio ir populiarumo paieška.

Nes greičiausiai Lietuva viena nepereis prie trumpesnės darbo savaitės, tokie dideli pokyčiai paprastai vyksta visos ES mastu“, – kalbėjo LVK prezidentas.

Trumpiau turėjome dirbti jau 2010

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, profesorius ekonomistas Boguslavas Gruževskis, nors ir sako, kad dirbti trumpiau vidutiniškai būtų geras sprendimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo sektoriaus.

„Vienokios galimybės, kai žmonės gali dirbti nuotoliniu būdu ir savo grafiką derinti patys, ir kitokios, kai dirba kažkokį darbą sistemoje, kurioje sutrumpinus darbo savaitę turėtų keistis viskas. Pastaruoju atveju darbuotojams tektų savo 5 ar 6 dienų darbą atlikti per 4 dienas – tokiu atveju darbuotojai nieko nelaimėtų, nes jiems tektų dirbti intensyviau.

O tą daryti gali ne visi, nes kai kurie juk turi vaikų, prižiūri senyvo amžiaus žmones ir panašiai. Taip pat gali sumažėti pajamos, nes gali būti mokama už 4 darbo dienas. Todėl, norint pereiti prie trumpesnės darbo savaitės, labai reikia viską suderinti“, – portalui lrytas.lt aiškino jis.

Profesorius taip pat ragino nepamiršti, kad kai kurie žmonės kaip tik nori dirbti daugiau. „Neseniai savo institucijoje organizavome konkursą į administratorės pareigas. Kandidatėms vardinau darbo privalumus: geras sąlygas, lankstų grafiką, o viena man atsakė, kad jos tas nedomina, nes ji kaip tik nori dirbti 1,5 etato.

Tad vieni visko nespėja ir nori dirbti trumpiau, bet kitiems reikia pajamų ir jiems tai nebus naudinga“, – pastebėjo B.Gruževskis.

Be kita ko, profesorius atkreipė dėmesį, kad vidutiniškai pagal darbo našumą ES lietuviai jau 2010 metais turėjo dirbti 4 darbo dienas per savaitę. „Mums pakanka turto, bet mes tik nemokame juo pasidalinti“, – tikino jis.

Visgi norintiems dirbti trumpiau jis siūlo pagalvoti, kaip jie išnaudos tas 3 laisvas dienas? Kiek investuos į save, savo laisvalaikį?

„Lietuvoje prieš keletą metų turėjome atvejį, kai buvo labai ilgos – 5 ar 8 dienų – Kalėdų švenčių atostogos, per kurias labai padidėjo nusikalstamumas, traumos. Tad pirma reikia pagalvoti: gal mes dar nepribrendę trumpesnei darbo savaitei? Juk reikia stengtis, kad iš tos laisvės išspaustume tikrai didesnį darbo našumą, darbuotojų pasitenkinimą ir gerovę“, – svarstė profesorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.