Lietuviai teturi ES atostogų minimumą, nors pirmauja pagal išdirbtų valandų skaičių: stebisi politikų žaidimais

Lietuviai teturi tik Europos Sąjungos (ES) atostogų minimumą, į kurias dar ir ne visi darbdaviai yra linkę lengvai išleisti, teigia profesinės sąjungos. Į tai darbdavių atstovai atkerta, kad Lietuvoje dar yra nemažai įvairių laisvadienių ir ragina atkreipti dėmesį į politikų žaidimus jais. O tuo metu ekspertai dėl darbuotojų pervargimo kaltina visai ne per trumpą poilsį.

Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
B.Gruževskis.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Gruževskis.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Romanovskis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Romanovskis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>Bronislovo Ambrozo nuotr.
I.Ruginienė.<br>Bronislovo Ambrozo nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuviai teturi tik ES atostogų minimumą.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jul 18, 2022, 3:36 PM

Stebina politikų žaidimai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, lietuviai per metus atostogauja tik 20 darbo dienų – minimumą, kurį yra nustačiusi ES. Tuo metu, tikina ji, Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse jau atostogaujama daugiau, jose taip pat suteikiama įvairių papildomų atostogų, kurios kai kada būna suderėtos ir kolektyvinėse sutartyse.

„Politikai dažnai sako, kad lietuviai per daug atostogauja, bet kažkodėl patys eina šniūrais siūlydami pridėti visokių papildomų atostogų, šventinių dienų. Dar yra kalbų, kad prie tų 20 d. d. reikia įskaičiuoti tėvadienius, šventines dienas, dėl ko paskui vos ne imama sakyti, kad žmonės vien tik atostogauja ir nedirba.

Bet niekas neįvertina to, kad dažnas dirba viršvalandžius. Mes ES pirmaujame pagal išdirbtų valandų skaičių. Taip pat pas mus maži atlyginimai ir darbuotojams tenka dirbti ir 2, ir 3 darbus, kad galėtų pragyventi“, – ragino atkreipti dėmesį I.Ruginienė.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad daugelis pasaulio valstybių darbuotojų laisvadienius – tėvadienius, sveikatinimosi, mokymosi dienas – skaičiuoja drauge su atostogomis, dėl ko pagal šį skaičių Lietuva yra tarp daugiausiai jų turinčių pasaulyje.

Jis prašo labiau atkreipti dėmesį į siūlymus spręsti socialines problemas darbdavių sąskaita pasitelkus DK. „Siūloma suteikti vieną laisvą dieną per mėnesį ar metų ketvirtį skirtingoms pažeidžiamoms socialinėms grupėms – auginantiems vaikus, globojantiems neįgaliuosius, senyvo amžiaus žmones.

Bet socialines problemas valstybė turi spręsti socialiniais, o ne DK, instrumentais. Ir apskritai viena papildoma diena per mėnesį neišsprendžia problemų“, – portalui lrytas.lt aiškino LVK prezidentas.

Dažnas dirba viršvalandžius

I.Ruginienė piktinosi, kad yra nemažai darbdavių, kurie ne tik nėra lankstūs atostogų klausimu, bet dar ir vengia jas suteikti. Tą profesinės sąjungos itin ryškiai pamatė, kai DK atsirado pakeitimai, jog atostogų likutis išsisaugo tik už 3 metus.

„Tada pamatėme, kad žmonės yra prikaupę labai daug atostogų. Ir tai nebūtinai reiškia, kad žmogus nenorėjo atostogauti – gal jis neturėjo galimybės? Buvo atvejis, kai darbuotojas su šeima gavo gerą pasiūlymą ir nusipirko savaitės kelionę į Turkiją gegužę ir apie tai darbdavį perspėjo sausį, bet šis jo neišleido.

Ir šioje byloje nebuvo jokių rimtų to neišleidimo priežasčių – tai buvo tiesiog darbdavio išankstinis nusiteikimas. Dėl to darbuotojas turėjo eiti į darbo ginčų komisiją ginti savo teises į atostogas“, – kalbėdama su portalu lrytas.lt prisiminė ji.

Pasak LPSK pirmininkės, dar jei būtų laikomasi Darbo kodekse (DK) pagal mokslinius tyrimus nustatytų darbo laiko normų – dirbama 40 val. per savaitę, atostogaujama 20 d. d. per metus ir niekas darbuotojų po darbo netrukdytų, jie galėtų palikti telefoną biure ir ramia širdimi išvažiuoti namo ilsėtis ir skirti laiką šeimai – viskas būtų gerai. Deja, taip nėra.

„Lietuvoje linkstama pažeidinėti normas, dirbti nenormuotus viršvalandžius. Neseniai vienoje iš didesnių įmonėje atlikus patikrinimą pasirodė, kad 3 metus žmonės dirbo nežmonišką kiekį viršvalandžių.

O VDI už tokį pažeidimą skyrė tik simbolinę baudą – tad kaip darbdaviui nepažeidinėti įstatymų? Labai apsimoka nustatyti mažą pagrindinį atlyginimą ir sakyti, kad, jei nori daugiau, dirbk daugiau. Tai žmonės ir dirba, nes juk už 700 Eur nelabai išlaikysi šeimą“, – neslėpė apmaudo I.Ruginienė.

Problema – visai kitur

Tuo metu Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, profesorius ekonomistas Boguslavas Gruževskis sako, kad formaliai kažką keisti Lietuvoje nėra poreikio. Laisvų darbo dienų skaičius atitinka ES vidurkį, mes jų net turime viena kita diena daugiau.

Jo manymu, lietuviai turi gana geras socialines garantijas, apmokamos atostogos taip pat gana gerai sureguliuotos, darbdaviai turi galimybę atskiriems darbuotojams suteikti daugiau apmokamų atostogų dienų ir tokiu būdu jas naudoti kaip paskatą.

Tad problema – visai kitur. „Ne formalus laisvų darbo dienų skaičius nulemia žmogaus galimybę pailsėti. Žemo darbuotojų pasitenkinimo darbu nepakeis nei papildoma laisva diena, nei papildomas euras. Faktiškai žmogus gali dirbti ir daugiau, tačiau svarbu, kokioje atmosferoje jis dirba.

Jis gali dirbti trumpiau, tačiau įtampos ir nepasitenkinimo kupinoje atmosferoje, dėl ko visada jausis pavargęs. O jeigu darbovietėje žmogus jaučia pasitenkinimą, tai net ir po ilgos darbo dienos nesijaus pavargęs. Todėl pirmiausia darbuotojų našumas ir nuovargis priklauso nuo atmosferos darbovietėje“, – portalui lrytas.lt aiškino profesorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog iš esmės neteisinga į šventines dienas žvelgti kaip į skirtas poilsiui – anot B.Gruževskio, jos „daugiau turi būti suderintos su valstybės vertybėmis“. „Šventės yra ne poilsiui – jos skirtos švęsti, parodyti šalies vertybes, paminėti mums svarbias datas, kad būtų formuojamas patriotizmas, „vertybinis apvalkalas“, pagal kurį esame pažįstami pasaulyje“, – pastebėjo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.