Birželį Estijoje kai kurių maisto produktų kainų augimas viršijo 100 proc., o infliacija pasiekė 22 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje. Prekybos tinklų atstovų teigimu, brangstantys energijos ištekliai perkeliami ant pirkėjų pečių.
„Labiausiai pabrango bulvės. Jų kainos išaugo beveik 130 procentų. Taip pat aliejus, kiaušiniai, sūris, pienas – visi pagrindiniai vartojimo produktai. Taip yra dėl aukštų elektros kainų, dujų, degalų – visko, ko reikia logistikai, pakavimui“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo prekybos centro vadovė Katrin Riisalu.
Talino gyventojai sako, kad kainų augimas verčia pergalvoti vartojimo įpročius, rinktis pigesnius produktus. Kai kurie iš mašinų persėda ant dviračių.
„Gruodį sąskaita už elektrą buvo beveik 600 eurų. Mano pajamos 1,2–1,3 tūkst. eurų. Nebegaliu sau leisti estiškų prekių, nes jos per brangios. Turiu pirktis importines, pigesnes. Tikrai sunkus metas tiems, kas dirba už fiksuotą atlyginimą, taip pat pensininkams, studentams“, – sakė mokesčių vadybininkas Tonu Liivakas.
„Nebevairuoju tiek, kiek anksčiau. Nusipirkau dviratį, taigi, visur stengiuosi važiuoti dviračiu. Taip pat stengiuosi pirkti prekes su nuolaida. Mėginu kažkaip prisitaikyti“, – apie save pasakojo IT specialistė Gerda Tilk.
Estijos banko vyriausiojo analitiko Kasparo Ojos teigimu, tokia infliacija – natūrali, nes, pasak jo, tai – Putino infliacija.
„Dujų kainos pakilo praeitą rudenį, kai prie Lietuvos ir Lenkijos sienų kilo pabėgėlių krizė. Kitas augimas buvo gruodį, kai V.Putinas grasino NATO. Ir, žinoma, trečias augimas, iš karto po karo pradžios. Taigi, šis kainų šuolis labiausiai susijęs su karu“, – sakė jis.
Analitiko teigimu, kitas svarbus veiksnys – ir ekonominė Estijos situacija. Pasak K.Ojos, Estija labai greitai atsigavo po COVID-19 krizės. Tačiau, palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, Estijoje energijos išteklių kainos greičiau augina kitų produktų kainas.
„Akivaizdu, kad viena iš priežasčių yra ta, jog mes Šiaurėje, palyginus su Europos vidurkiu, esame santykinai skurdesni, todėl energetinių išteklių dalis mūsų vartojimo krepšelyje yra didesnė.
Antras svarbus veiksnys – esame lankstesni. Energijos kainos greičiau augina kitas kainas. Likusioje Europos dalyje tai užtrunka ilgiau. Gali būti, kad kažkada pamatysime infliacijos lėtėjimą Baltijos šalyse, bet tuo pat metu infliacija vis dar bus aukšta likusioje Europoje“, – komentavo banko atstovas.
Naujai prisiekusi Estijos vyriausybė vienu iš pagrindinių prioritetų paskelbė kovą su infliacijos pasekmėmis. Vyriausybė pažadėjo neapmokestinamų pajamų minimumą padidinti iki minimalios algos lygio. Taip pat ieškoma sprendimų, kaip padėti žmonėms sumokėti elektros ir dujų sąskaitas.
