Įmokos augs dešimtimis ar net šimtais
Praėjusį ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB), bandydamas suvaldyti infliaciją, pirmą kartą per 11 metų pakėlė bazines palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 0 proc.
Tuo metu EURIBOR, susijęs su būsto paskolomis, jau yra teigiamas. Liepos 25 d. duomenimis, 3 mėnesių EURIBOR siekė 0,2 proc., o 6 mėn. – 0,6 proc.
„EURIBOR palūkanų normos jau buvo pakilusios, atsižvelgiant į finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl bazinių palūkanų normų pokyčių, nors ECB sprendimai didinti bazines palūkanų normas dar nebuvo priimti“, – atkreipė dėmesį Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė portalui lrytas.lt pabrėžė, kad didžioji dalis būsto paskolų imamos su kintamomis palūkanomis, tad daugumai paskolų turėtojų įmokos augs.
Ji paskaičiavo, kad, jeigu gyventojas turi 100 tūkst. eurų būsto paskolą, kurios terminas yra 30 metų, o banko marža – 2,2 proc., paskolos įmoka, EURIBOR pasiekus 0,5 proc., išauga 26 eurais per mėnesį arba 312 eurų per metus, pasiekus 1 proc. – 52 eurais per mėnesį arba 624 eurais per metus.
Vis dėlto, pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidento Mariaus Jansono, EURIBOR greičiausiai dar šiemet pasieks 2 proc., o kitąmet – net 3 ar 4 proc.
„Lieka tik vienas klausimas: ar vėliau, po dvejų trejų metų, sulauksime staigaus kritimo? Gal didelės palūkanos laikysis taip ilgai, kaip laikėsi ir žemos. Aišku tai, kad ateinančius penkerius metus tikrai mokėsime vis didesnes ir didesnes palūkanas, jei infliacija ir toliau augs“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Jansonas.
„Swedbank“ skaičiavimais, EURIBOR pasiekus 2 proc., 100 tūkst. eurų paskolos įmoka išaugtų 109 eurais per mėnesį arba 1308 eurais per metus, o pakilus iki 3 proc. – 168 eurais per mėnesį arba 2016 eurų per metus.
Nebūtinai skolinsis mažiau
Net esant tokioms augimo prognozėms bankų atstovės teigė nepastebinčios mažėjančios paskolų paklausos, gyventojai ir toliau renkasi būstus, skolinasi tam pinigų.
E.Dovbyšienė portalui lrytas.lt nurodė, kad būsto paskolų pirmąjį šių metų pusmetį suteikta net 15 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kaip teigia nekilnojamojo turto (NT) analitikas Arnoldas Antanavičius, būsto kainos jau pasiekė piką ir palūkanų didinimas ilgainiui turėtų prislopinti perteklinio NT pirkimą. Visgi praktika rodo ką kita.
„Palūkanų kėlimas turėtų veikti kaip vėsinantis faktorius, bet mes turime 2008-ųjų pavyzdį. Tada paskolų palūkanos siekė 4–5 proc. ir žmonės vis tiek aktyviai pirko NT“, – priminė ekspertas.
M.Jansonas taip pat pripažino, kad tų žmonių, kurie ilgą laiką ruošėsi įsigyti būstą, taupė tam pinigus, nesustabdys net brangstančios paskolos.
„Jų noras toks didelis, kad įsigis būstą bet kokia kaina.
Jei žmonės nuomojasi 3 kambarių butą už 900–1000 eurų, bet pamato, kad pasiėmę 200 tūkst. eurų paskolą mokėtų 700–800 eurų įmoką, nusprendžia, jog geriau mokėti sau, o ne nuomotojui.
Tačiau žmonės neįvertina to, kad palūkanos gali pakilti dar smarkiau, o gal pakils ir iki 10 proc., juk nieko nuspėti negalime“, – kalbėjo jis.
FIKVA prezidentas pataria prieš imant paskolą labai gerai pagalvoti ir, jei visgi nusprendžiama pirkti NT, pasirašius sutartį būtina vis dar turėti finansinę pagalvę – bent 4 mėnesių pajamas.
„Pirkdami NT žmonės dažnai dar lieka skoloje broliams, seserims, tėvams, o dar reikalingi baldai ar remontas. Taip neturi būti“, – sakė M.Jansonas.
