Atrodytų, švonderizmo apraiška, kai beveik pusė iš 1021 apklaustojo atsako, kad jie greičiau nesutinka su šalies vadovų gyvenimu rezidencijose.
Taip, kaip M.Bulgakovo „Šuns širdyje“ profesoriui F.Preobraženskiui atšovė P.Šarikovas: „Nesutinku aš. Reikia paprastai: imti viską ir padalyti.“
Tik kažin ar bent vienas iš atsakiusiųjų norėtų, kad prezidentas ar premjerė gyventų kaip jis Vilniaus arba Kauno sovietiniuose blokiniuose namuose.
Juo labiau kad Turniškių rezidencijose įsikūrę tiktai kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus ir Vyriausybės vadovė I.Šimonytė.
Tokie apklausos rezultatai greičiau liudija, kad tik ne valdžiai šildymo, dujų ir elektros energijos kainos veržia kilpą ant kaklo.
Juk ar bent vienas šalies vadovas, viešai šnekėdamas apie kompensacijas gyventojams, svarstydamas apie elektros rinkos liberalizavimo problemas ir naudą, kalbas iliustravo savo asmeniniu pavyzdžiu?
Ar pasakė Turniškėse gyvenanti I.Šimonytė, kiek Vyriausybės kanceliarija mokėjo už rezidencijoje sunaudotas dujas sausį ir kiek – liepą?
Ar nurodė prezidentas G.Nausėda, kad ir nepersikraustęs į Turniškes, kiek savo namuose išdegino elektros, kiek už ją paklojo po pabrangimo? Ar aikčiojo parlamento pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, koks brangus bus šildymas Seimo viešbutyje?
Ne, ne, ne. Aukštomis frazėmis kalbantiems aukščiausiems pareigūnams tai būtų nusileidimas į pažemes, iki pigiausio batono kainos, apie kurią jie irgi vargu ar ką išmano.
Naivu tikėtis, ar bent vienas iš jų pasakys, kiek maisto produktai pabrango per savaitę, mėnesį, ar išvardys cento tikslumu, kiek sumokėjo už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą.
Taigi apklausa pademonstravo: žmonės nori, kad valdžios viršūnės pagaliau sužinotų tai, apie ką kiekvieną dieną kalba visa Lietuva. O rezidencijos čia, kaip sakoma, niekuo dėtos.
