„Lietuvos ryto“ televizijos kalbinti praeiviai aiškino, kad anksčiau buvo „Perlas Energija“ klientai, o dabar juos verčia pereiti į „Ignitis“. Vyras sakė, kad norėtųsi turėti privačią elektrinę, bet tam nėra vietos, todėl renkasi iš to, kas lieka.
Kita moteris taip pat sakė nesuprantanti, kur eiti ir kodėl klientams elektros energijos kainos skiriasi.
Ekspertai teigia, kad dėl išaugusių elektros kainų kaltas ne tik karas Ukrainoje, bet ir į rinką įsileistos su elektros energija nesusijusios įmonės, tokios kaip „Perlas Energija“.
„Man išvis nesuprantama, kaip galima įleisti visiškai kitos srities vadybininkus. Žinoma, kažkurie principai gal vienodi, bet dabar įsivaizduokite, kad duonos kepimo rinkoje pradėtų varžytis žaislų gamintojai“, – savo nuomonę išsakė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
„Galėtų regreso tvarka išsieškoti kas kompensuos iš viešųjų pinigų, biudžetinių, reiškia galėtumėm nukreipti į kažkokią tą įmonės atsakomybę, bet juk jos tai nėra, nes mes įleidome į rinką pagal nustatytus įstatymo reikalavimus visiškai nepasiruošusią, be pajėgumų generuoti energiją, įmonę“, – aiškino Seimo audito komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Energetikos eksperto Vidmanto Jankausko teigimu, elektros tiekėjas „Ignitis“ užima didžiausią rinkos dalį ir tampa monopolininku.
„Jie turi ir visuomeninę tiekimo funkciją ir nepriklausomo tiekimo funkciją, tai kaip čia dabar atsiskiria vienas nuo kito. Kyla įtarimas kad tiems dviem likusiems rimtesniems tiekėjams, ar yra ką čia veikti šitoj rinkoje? Jie turės tuos savo menkus gabaliukus, bet praktiškai apsisukome ir grįžome atgal“, – svarstė jis.
Darbo partijos frakcija prašo sušaukti neeilinį Seimo Europos reikalų komiteto posėdį, kuriame kartu su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu būtų aptarta energetikos sektoriaus situacija ir galimi pasiūlymai.
„Dar prieš praėjusią sesiją kėliau klausimą, kad reikėtų pasinaudoti Ispanijos, Portugalijos pavyzdžiu, kai jos gavo Europos Komisijos išimtį ir gali nustatyti viršutinę kainų ribą dujoms, gaminant elektrą, ir matome, kad tai jiems pavyko“, – dėstė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė šių dviejų šalių gebėjimą taip pasielgti aiškino tuo, kad jie turi didelį vietinės generacijos kiekį.
„Lietuvoje mes turime iki 30 proc. Vietinės gamybos, tačiau turime ambicingus planus: ir saulės, ir vėjo energetikai ir planuojame turėti energetikos sistemos išsamų plėtros planą iki 2050 m.“ – atkreipė dėmesį ji.
Pasak Energetikos ministerijos, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo sausio didės.
„Garantinio tiekimo kaina po naujų metų taip pat priklausys nuo kainos, kurios formuosis „Nord Pool“ biržoje. Kaip žinia, šias kainas šiuo metu Europoje formuoja dujų kaina. Dujų kaina nuo vasaros iki šios dienos išaugo tris kartus“, – dėstė I.Žilienė.
Trečias mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3–4 metams. Sprendimą dėl to dar turės priimti Seimas.
