Tarp politikų vyksta aršios diskusijos, kaip turėtų atrodyti energijos taupymo planas ir parama verslui bei gyventojams. Štai Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas sako, kad vertėtų atsigręžti į verslą ir tobulinti energijos taupymo planą, tačiau Regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus nuomone, vertėtų susimąstyti apie elektros generavimo didinimą Lietuvoje. Apie tai politikai diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Laikosi skirtingų nuomonių
Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ pasiūlius, kad dėl aukštų energetikos išteklių kainų šalyje galėtų būti įvesta ekstremalioji padėtis, teigiama, kad taip valstybė galėtų panaudoti resursus paramai verslui ir gyventojams.
J.Pinskus sako, kad tokia pozicija koalicijoje nėra tokia pati. „Nemanau, kad tą ekstremalią situaciją reikėtų įvesti, tiesiog yra daug paprastesnių sprendimų, kurie šią situaciją galėtų suvaldyti, tik aš niekaip nesuprantu, kodėl Vyriausybė nesiima spręsi šios problemos. Tai, kas vyksta energetikoje yra chaosas“, – kalbėjo jis.
Energijos taupymo plano iš Vyriausybės laukė ir tikėjosi, kad jau matysime šviesą tunelio gale, tačiau J.Pinskus nuogąstavo, kad lūkesčių nepatenkino. Nulinio PVM tarifo centriniam šildymui ir įpareigojimo miškų urėdijoms pigiau pardavinėti biokurą neužtenka.
Jis pabrėžė, kad kenčia ir savivaldybės bei verslai, kurie turės pakloti kartais didesnes sumas už šildymą. „Kai Ekonomikos komitetas susitiko su didžiausiais su verslo atstovais, jie vienu balsu sakė: „Viskas, mes užsidarome, mes bankrutuojame“, – patikino politikas.
Dėl iki šiol vykdomos programos verslams niekas nesikreipė, pabrėžė J.Pinskus. Mat pats verslas turi išeitį – didinti elektros generacinius pajėgumus. Anot jo, galima užkurti elektrinę Elektrėnuose, Ignalinos atominę elektrinę. Taip pat Vilniuje galime deginti mazutą, o Klaipėdoje taip pat būtų galimybių. Politiko pastebėjimu, pritaikant naujas technologijas, mazuto deginimas nebėra toks taršus, kaip kad dujų.
Kaip sako verslas, jį tenkintų elektros kaina iki 25 centų už kilovatvalandę. Todėl J.Pinskus siūlytų kompensuoti dalį sumos ir taip palengvinti verslui naštą.
A.Bagdonas, reaguodamas į „Lietuvos ryto“ televizijos laidos dalyvio išsakytą nuomonę, atkreipė dėmesį, kad elektros rinkos pertvarka buvo įvykdyta dar 2020 m. pavasario sesijoje, Vyriausybei vadovaujant S.Skverneliui.
„Tuometiniai parlamentarai, dirbantys opozicijoje, kaltina Vyriausybę dėl elektros kainų. Reikia būti kritiškiems ir prisiimti sau atsakomybę. Jei kalbėtume apie Vyriausybės pateikiamą planą Seimui, aš negaliu kaip kolega imti po vieną trupinėlį, aš žiūriu visumą. Taip, ten yra dalykų, kurie palengvins gyvenimą tiek vienišiems, tiek senyvo amžiaus žmonėms, tiek tiems, kurie augina po du vaikus ir pan.“ – aiškino jis.
Politikas taip pat teigė, kad vis dar yra numatytos šimtaprocentinės kompensacijos už šildymą ir gyventojams reiks tik simboliškai prisidėti, kad išgyventų šią žiemą. Juo labiau, kad PVM lengvata šildymui išlieka ir šiam sezonui.
Jis pabrėžė, kad šiais metais buvo patvirtintas antiinfliacinis planas, didinama minimali mėnesinė alga, neapmokestinamas pajamų dydis, kompensuojama elektra.
Todėl nors ir bandome ieškoti kaltų, tačiau, jo žodžiais, „reikia ne eiti į gatves ir šaukti, kodėl Europoje kaina kyla, o sėsti prie stalo ir priimti konstruktyvius sprendimus“.
Svarsto, kokie sprendimai padėtų
A.Bagdonas sakė suprantantis, kad šiuo metu skiriamas nepakankamas dėmesys verslui, tačiau taip būti neturėtų. Visgi jei sustos verslas, žmonės bus išsiųsti į prastovas, nukreipti į Užimtumo tarnybą ar išmesti į gatvę. Tuo pačiu metu mokesčiai valstybei nebebus mokami, o ir produkcijos gaminimas stagnuos.
„Aš sakau, kad parengtą planą reikėtų tobulinti, nepakanka vien lengvatinių paskolų verslų, subsidijų ateičiai atsinaujinančiai energetikai. Manau, kad rudens sesijoje bus papildomų siūlymų, kaip verslui išgyventi šią situaciją“, – sakė jis.
Kalbėdamas J.Pinskus akcentavo, kad energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad nors paramos planas verslui paruoštas ir paruošti milijonai, nė vienas verslas nepanoro pateikti paraišką.
„Ką tai reiškia? Reiškia, kad tiek daug pridėta biurokratinių reikalavimų, kad verslui net neįdomus planas, o verslas sako, kad reikia daug paprastesnių dalykų, pavyzdžiui, kaip „hedžingas“. Tai yra valstybė pasirašo sutartį du gamintoju, kuris įsipareigoja mokėti fiksuotą kainą kad ir penkis metus už elektrą“, – dėstė politikas.
A.Bagdonas svarstė, kad gyventojams ir verslams paremti gali būti numatytos ir kitokios priemonės. Pavyzdžiui, jei Europos Komisija patvirtintų ribinę dujų kainos ribą, situacija gerokai pagerėtų. Vis tik, politiko manymu, to greičiausiai nebus, todėl aukščiausiu lygiu bus svarstomi kiti išeities sprendimai.
„Neatmesčiau galimybės kalbėti apie tai, kad elektrai netaikyti pridėtinės vertės mokesčio, nes jei ji kils daugiau nei 50, 80 centų, tai reiškia, kad PVM valstybei žmogus sumokės daugiau nei 9 centų kompensacija, kurią sumoka valstybė“, – lygino laidos dalyvis.
Kaip sutiko A.Bagdonas, kai kurios šalys, tokios kaip Švedija, išties moka gerokai mažiau nei Lietuva. Jis priminė, kad elektros kaina yra nustatoma Europos Sąjungos mastu pagal dujų kaina, o čia didžiausia problema yra elektros gamybos savikaina.
Nors turime elektros jungčių su kitomis šalimis, savojoje daugiau elektros energijos generuoti negalime. Politiko pastebėjimu, taip greitai tokio tipo sprendimų priimti tikrai nepavyks.
