– ECB pakėlė bazines palūkanų normas, tačiau netyla prognozės, kad tai gali būti ne paskutinis kėlimas. Kokią įtaką tai daro gyventojams ir verslams?
– Tai parodo, kad euro zonoje infliacija pasiekė rekordines aukštumas – 9,1 proc. Tai – aukščiausias lygis per visą jo istoriją, visame šiame amžiuje tokios aukštos infliacijos nebuvo. Tai rodo, kad ECB nusiteikęs ją stabdyti netgi rizikuodamas tuo pačiu pristabdyti ir ekonomiką, nes palūkanų didinimas kenkia tiek vartotojams, tiek verslams – palūkanos aktualios visiems.
Per tokią politiką bandoma pasakyti: pristabdykite vartojimą ir skolinimąsi, nes jis kainuos brangiau, o taip mes norime suvaldyti kainų kilimą.
– Kuriems sektoriams poveikis bus didžiausias?
– Kalbant apie gyventojus – kiekvienam, kuris turi paskolą. Išskirtinai – būsto paskolas, nes tai ir – ilgalaikiai santykiai, ir sumos didelės. Vartojimo paskolos taip pat brangs, tačiau kadangi ten kitokios sumos, tai ir poveikis nebus toks didelis.
Dabartinis bazinis palūkanų lygis – 1,25 proc. EURIBOR, kurį jau moka galutinis vartotojas, nuo metų pradžios pakilo iki 1,4 proc., kai metų pradžioje buvo praktiškai nulis. Vadinasi, 100 tūkst. eurų pasiskolinęs žmogus per metus papildomai sumokės apie 1,4 tūkst. eurų. Per mėnesį tai bus daugiau nei 100 eurų.
Kalbant apie sektorius, bus paliesti jautriausi, tie, kurie neturi pinigų, per pandemiją nukentėję sektoriai, tokie kaip viešbučiai, restoranai. Bet prie jų jungiasi ir sunkios pramonės atstovai: trąšų gamintojai ir panašiai, kurie šiai dienai jau sustabdė savo veiklą arba galvoja tą daryti. Reikia suprasti, kad kai įmonė sustabdo savo veiklą, negauna pajamų, o paskolos, kurias neišvengiamai turi, pabrango.
– ECB palūkanų normas kelia palaipsniui. Ar galima sakyti, kad toks kelias pasirinktas dėl buvusių centrinių bankų pamokų?
– Palaipsniui keliama, nes siekiama subalansuoti dvi puses. Turime 9 proc. infliaciją – tarsi galėtume pasakyti, kad rėžiame 9 proc. palūkanas ir infliacija tuoj pat baigsis. Taip ir įvyktų, tačiau namų ūkiai negebėtų grąžinti paskolų, NT spaudimas būtų milžiniškas, kainos kristų, vartotojai nevartotų, verslai užsidarytų, nes neturėtų kam parduoti. Tai būtų smūginis efektas, kuris išsprendžia infliaciją, tačiau ir gyvybės nelieka.
ECB kelia palūkanas po 0,25, paskutinį kartą – po 0,75 proc. ir mėnesį stebi, kaip reaguoja rinka: ar infliacija traukiasi, ar ekonomika nepradeda griūti. Taip ir bandoma balansuoti.
– Kalbama, kad tai rodo ir ECB norą vidutiniu laikotarpiu grįžti prie 2 proc. tikslinio infliacijos lygio. Ar tai įmanoma?
– Net neabejoju, kad ilgainiui bus grįžta prie 2 proc. ar 2,5 proc. lygio, kuris toleruojamas Pasaulio banko. Jis dar per praėjusią krizę įvardijo, kad tai – tvarios ekonomikos požymis: pinigai šiek tiek nuvertėja, kas skatina vartojimą, bet nenuvertėja tiek, kad skatintų nestabilias situacijas.
Tik klausimas, kiek aukštai turės pakilti palūkanos ir kiek ilgai ten išbus, kol grįšime į tą tašką. Žiūrint į istoriją, euro zonoje palūkanos šiame amžiuje du kartus buvo apie 5 proc. Neturėtume nustebti, jei kitais metais priartėtume prie tokio lygio.
Galimas ir šalutinis efektas: gali būti, kad per šią žiemą pasaulyje išsispręs energetinės problemos. Susinormalizavus rinkai, energetikos išteklių kaina ims mažėti. Tai reiškia, kad bus nuimtas perteklinis kainų spaudimas, kuris yra dabar.
Mūsų ekonomika funkcionuotų pakankamai gerai, jei ne dujų ir elektros kainų aukštumos. Tai – pagrindinis infliacijos variklis. ECB pastangos ir tinkamai susidėliojusi žaliavų rinka gali leisti tikėtis, kad ateityje situacija susitvarkys.
– Kiek dar gali didėti palūkanų normos?
– Galvodamas apie Europą, visada žiūriu į JAV – paprastai daug kas ten prasideda ir baigiasi. JAV centrinis bankas elgiasi daug agresyviau ir palūkanas kelia daug aukščiau. Jie jau pasiekę 2,5 proc. lygį. Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje gali pasiekti netgi 4,2 proc. Paprastai Europa ir didelė dalis likusio pasaulio elgiasi panašiai, tik 6–8 mėnesiais vėluodama.
– Vertinant palūkanų normų augimą, apie kurį paskelbta dar vasarą – kokį realų poveikį verslams ir gyventojams jis jau padarė?
– Jau padarė ir daro vis didesnį, nes EURIBOR, tarpbankinė palūkanų norma, kurią mes mokame, reaguoja į EURIBOR pokyčius, ir kartu reaguoja dar iki tiems pokyčiams atsirandant: EURIBOR juda dar nepaskelbus ECB sprendimo. Kaip minėjau, EURIBOR pasiekė 1,4 proc., tikėtina, kad iki metų galo viršys ir 2 proc., nes rinkoje veikiantys žaidėjai tą prognozuoja.
Paskolos jau pabrango beveik 1,5 proc.: nuo 100 tūkst. eurų – tūkstančiu eurų per metus. Jei EURIBOR pakils iki 2 proc. ir tuo metu jums perskaičiuos palūkanas, kas paprastai daroma kas pusę metų, nuo tos dienos paskola papildomai kainuos 2 tūkst. eurų.
Tas pats galioja ir verslams, tik čia sumos gerokai didesnės.
– Ar reikia šiuo metu bijoti paskolų?
– Bendrai paėmus, paskolų nereikėtų bijoti, nes Lietuvos bankas buvo įvedęs apribojimą, kad žmogaus galimybė grąžinti paskolą turėtų būti skaičiuojama su 5 proc. palūkanomis. Taip centriniai bankai buvo įpareigoti „užmesti“ teorines palūkanas ir patikrinti, ar žmogus tokioje aplinkoje gali veikti. Tad teoriškai aukštesnėms palūkanoms esame pasirengę.
Blogybė, kuri gali būti, kad dalis verslų per šią žiemą dėl aukštų energetikos, dėl aukštų pinigų kainų sustos ir dalis žmonių eis į prastovas arba bus atleisti. O kai netenki pajamų, mažos ar didelės palūkanos – jos skausmingos.
Bet išlaidos žmonėms padidės ne tik iš palūkanų – turėtume būti pasiruošę už energetinius išteklius papildomai sumokėti nuo keliasdešimt iki poros šimtų eurų per mėnesį. Bet turint darbą ir uždirbant pinigus, manau, tai nėra tragedija – tai periodas, kurį turime išgyventi.
– Dalis verslininkų pamini, kad šis laikotarpis gali smogti stipriau nei kelerius metu besitęsianti pandemija. Ar galime sulyginti šias situacijas?
– Vertinant pandemijos pasekmes, jos smūgis verslui nebuvo toks didelis, kaip buvo galima tikėtis, išskyrus kelis sektorius: kentėjo maitinimas, pramogos, apgyvendinimas.
Dabartinė situacija paliečia visus sektorius be išimties, neišskiriant ir tų, kurie nespėjo atsigauti po pandemijos. Tad potenciali rizika Lietuvos verslui, žvelgiant iš šios dienos realijų, yra didesnė.
– Ar taupymas šiais atvejais – vienintelis būdas, kuris gali padėti?
– Taupymas visada reikalingas. Bet geriausias saugos elementas – didelės pajamos. Gebėti didinti savo pajamas – daug geresnis dalykas, nes sutaupyti galime daugiausia 100 proc. Jei stengtumėmės įvairiais keliais padidinti savo pajamas ir sumažinti išlaidas, būtų efektyviausias būdas tokiose situacijose jaustis komfortiškiau.
