Buvusios dujų kainos dar gali grįžti?
„Kadangi elektros kaina tiesiogiai priklauso nuo dujų kainos, mes matėme, kad rugpjūčio mėnesį kainos sumušė absoliučiai visus rekordus, bet tai buvo didžiulės panikos ir nežinomybės rinkoje išraiška. Dabar rinkoje baimių kažkiek yra išlikę, tačiau mes matome aiškius faktus, kad Europa užsipildė savo dujų saugyklas, matome, kad, nepaisant to, kad „Nord Stream 1“ nebepumpuoja dujų, situacija ne blogėja, o stabilizuojasi.
„Manau, kad iš lėto baimei išeinant iš rinkos, kainos krenta ir šita tendencija turėtų išsilaikyti, nebent įvyktų kažkas labai netikėto“, – komentavo energetikos viceministras.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ jis ragino suprasti, kad šis šildymo sezonas nebus išimtis – kasmet šaltuoju laikotarpiu padidėja energetinių išteklių paklausa. Tačiau dujų kaina rinkose stabilizuojasi ir tendencijos rodo, kad kaina neturėtų kilti.
Visgi tikimasi, kad suskystintų dujų eksportą į Europą vėl ženkliai padidins Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kai suremontuos „Freeport“ terminalą. Nors transportavimo kaštai iš šios šalies sąlyginai didesni nei iš kitų, didžiausia problema yra ne visu pajėgumu veikiantis suskystintų dujų terminalas, kurio veikla buvo apribota dėl kilusio gaisro. Visgi situacija normalizuojasi.
„Šis vienas terminalas duoda 20 mlrd. kubinių metrų dujų eksportui per metus. Tokio žaidėjo išėjimas iš rinkos, natūralu, kad pakelia kainą ir padidina nerimą rinkoje. Dabar saugyklos užpildytos, rusiškos dujos sudaro apie 10 proc. ir Europos Sąjunga (ES) yra susitarusi sutaupyti 15 proc. gamtinių dujų nuo penkerių metų vidurkio“, – situaciją apžvelgė jis.
Paklaustas, ar įmanoma, jog dujų kaina per pusmetį Europoje galėtų sumažėti perpus, kai vartotojai vartoja mažiau, o šalys kaupia atsargas, A.Zananavičius atsakė, kad kainos išties gali stabilizuotis.
„Kai dujos kainuoja daug, natūraliai atsiranda ekonomikos šakos, kurios nebenaudoja dujų, kaip kad trąšų pramonė, ir kuriam laikui tai gerokai sumažina paklausą. Paklausos padidėjimas yra įmanomas tokiu atveju, jei labai ženkliai nukrenta kainos, tai nenoriu sakyti, kad mano prognozės 100 proc. teisingos, bet visos tendencijos rodo į tai, kas mes pasiekėme piką ir einame stabilizacijos link ir per 6 mėn. ar vėliau situacija normalizuosis“, – teigė pašnekovas.
Tačiau tikėtis tokių dujų kainų, kurias turėjome dar 2020 m. pradžioje – nėra labai realu. Juo labiau, kad dėl koronaviruso pandemijos energetinių išteklių suvartojimas sumažėjo visame pasaulyje, kainos biržose nebepadengė gamybos kainų. Todėl iš rinkos pasitraukė dalis žaidėjų.
Nors sumažėjo dujų ir naftos gavyba, ekonomikai po koronaviruso pandemijos atsigauti nebuvo lengva, dar prisidėjo ir karo Ukrainoje pasekmės.
„Buvusios kainos gali grįžti, jei vienu metu atsiras didžiulis perteklius gamtinių dujų gavybos sektoriuje, kurį mes matėme 2020 m. Yra aksioma, kad energetinių išteklių kainos banguoja ir kai atsiranda riba, kuri nebepadengia gamybos kaštų, žaidėjai tiesiog išeina ir palieka senesnius telkinius ir jų nebeeksploatuoja, tada auga kainos, bet tokios tendencijos amžinos“, – prognozavo radijo laidos dalyvis.
Lietuvai padėtų dujų kainų „kepurė“
Dar rugsėjo viduryje EK pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą Europai, kuriame buvo akcentuojama, kad EK taupys energetikos išteklius, negailės pinigų atsinaujinančiai energetikai ir sieks mažinti elektros kainą per viršpelnių perskirstymą.
A.Zananavičius priminė, kad svarstant, kaip sumažinti kainą už elektrą, svarbu žinoti, kad tai tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų.
Nors kol kas svarstomi įvairūs variantai, Lietuvai būtų priimtinesnis būdas, nustatantis viršutinę dujų kainos ribą. Taip iškart pasikeistų ir elektros kaina.
„Reikėtų uždėti „kepurę“ protingame lygyje, kad ir mūsų viešieji finansai pernelyg nenukentėtų, bet kad ir turėtume ženklų energetikos infliacijos suvaržymą“, – sakė jis. Vis tik tokiam siūlymui nepritaria dauguma. Labiausiai nepalaiko Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos ir Beniliukso šalys.
Pašnekovo teigimu, šios šalys tokią poziciją grindžia tuo, kad dirbtinai sumažinus dujų kainą, padidės ir paklausa. Jei būtų pasirinktas toks kelias, apribojama dujų importo kaina, suskystintų dujų kroviniai nukeliautų į kitus regionus.
„Kai yra intervencija į rinką, atsiranda šalutinių poveikių, tačiau mūsų galva – pats paprasčiausias įsikišimas, daryti kažką su dujų kainomis“, – dėstė jis.
Paprasčiau būtų uždėti „kepurę“ dujoms, kurios yra skirtos elektros generacijai. Pavyzdys – Iberijos pusiasalis, kur naudojamas metodas, nors jis yra stipriai kritikuotas objektyvių duomenų. Problema ta, kad ten yra žemos kainų lubos ir dėl to dujų paklausa padidėjo 70 proc.
EK skaičiavimu, jei visoje Europoje staiga padidėtų 70 proc., prieitume prie dujų ribojimo. Tai yra rimtas signalas, kuris rodo, kad reikia apgalvoti, kokio lygio turi būti lubos ir kaip aukštai. 50 eurų už megavatvalandę yra tikrai per mažai“, – sakė A.Zananavičius. Taip pat svarbu, kad būtų visoms šalis taikomos vienodos priemonės. Taip subsidijavimas neiškeliautų elektros tinklais į kitas rinkas, teigė jis.
Kalbėdamas apie viršpelnių aspektą, energetikos ministras paragino suvokti, kad dabartinis EK siūlymas neturi įtakos didmeninei kainai
„Kokias kainas rinkoje turime, tokios ir turėtų išlikti. Vienintelis skirtumas, kad visi generatoriai, kurie yra nedujiniai, gautų maksimalią kainą – 180 eurų už megatvalandę – tokia pasiūlyta riba ir tada kyla klausimas, kaip lėšas surinkti“, – komentavo A.Zananavičius.
Radijo laidos dalyvis pabrėžė, kad Lietuva išsiskiria tuo, jog importuojame 65–70 proc. savo elektros poreikio, todėl net ir teorinė galimybė gauti pajamas iš viršpelnių – ribota. Anot jo, viršpelnis lieka toje rinkoje, kurioje gaminama elektra.
Pasak ministerijos atstovo, kol kas sunku įvertinti, kiek galima surinkti lėšų iš tokio modelio – elektros rinka nėra paprasta.
Siūlo remtis faktais
Nors turime elektros jungtis su Lenkija, kuri turi žemą kainą dėl deginamos anglies, tai kodėl mums negali duoti pigios energijos? A.Zananavičiaus teigimu, dėl savo energetinės padėties Lenkija yra specifinėje situacijoje. 65 proc. elektros energijos pagamina iš anglies, o kaina patraukli dėl to, nes turi anglies atsargų
„Kaip kaina atrodys ateityje, jei reikėtų deginti anglį už šiandieninę kainą, tai yra klausimas“, – svarstė jis.
Energetikos viceministras akcentavo ir tai, kad ES elektros jungtys nėra visiškai nereguliuojama sritis. Yra susitarimas, kuriuos 70 proc. tarpsisteminių jungčių pajėgumų turi būti naudojamos prekybai.
Tad jei, pavyzdžiui, jungtis yra 1000 megavatų galios, 700 megavatų turi būti skirtos prekybai be jokių kitų savavališkų veiksmų. „Jei to nebūtų, toje pačioje Skandinavijoje ar kitose šalyse kiltų pagunda apriboti jungtis, kad sau turėtų pigią elektrą. Kiekvienas apribojimas jungtyje turi būti pagrįstas“, – teigė jis.
A.Zananavičius atkreipė dėmesį, kad Lenkija nustatymo pajėgumo prekybai neduoda. Tai grindžia energetikos sistemos stabilumu. Tačiau energetikos viceministro žiniomis, to šalys kvestionuoti negali – tvarką prižiūri reguliuotojai.
Išaugus elektros energijos kainoms, pašnekovas sureagavo ir į kalbas, kad galbūt reikėtų išeiti iš „Nord Pool“ elektros biržos dėl nustatomų kainų principo.
„Šioje vietoje reikėtų pasiremti faktais ir pasižiūrėti į patirtį. Biržoje nesame naujokai, prisijungę 2012 m. ir per dešimt metų nebuvo kilusio klausimo dėl tiekimo saugumo. Lietuva išsilaikė ES penketuke, kurios turėjo žemiausią elektros kainą.
Vykstant karui mes turime ekstremalią situaciją dujų rinkoje, kuri daro įtaką dujų kainai, todėl būtų protinga rasti sprendimą, kaip apriboti dujų kainą ir kaip įmanoma išlaikyti rinką kokia ji yra“, – dėstė jis.
Energetikos viceministras pridūrė, kad biržos algoritmų keitimas yra ilgalaikis procesas, tačiau neatmeta minties, kad sistemą galima tobulinti.
