Vis didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir Rusijai ribojant dujų tiekimą, infliacija 19 šalių vienijančiame bendros valiutos bloke rugsėjį įsibėgėjo iki 10 procentų.
Sakydama kalbą Kipre surengtame renginyje, Ch.Lagarde pažymėjo, kad infliacija yra „nepageidautinai didelė“.
„Ar tai pikas? Sunku pasakyti ir nerizikuosiu to teigti“, – pareiškė ji.
Tačiau ECB vadovė davė suprasti, jog yra pasiryžusi siekti, kad vartotojų kainos sumažėtų iki ECB nustatyto tikslinio 2 proc. lygio: „Norime infliaciją grąžinti iš dabartinio į tikslinį lygį.“
„Jei leidi infliacijai nevaldomai kilti, tenka tikrai sunkiai kovoti siekiant ją sumažinti. Ir ta kova yra skausminga.“
ECB vadovė taip pat pridūrė, kad „mes tikrai neturėtume dar labiau skatinti paklausos“.
Euro zonos centrinis bankas rugsėjį įvykusiame posėdyje padidino bazinę palūkanų normą rekordiniais 75 baziniais punktais ir davė suprasti, kad toliau didins normas siekdamas pažaboti infliaciją.
Tačiau rinkose vis labiau nuogąstaujama, kad toks agresyvus palūkanų normų didinimas kartu su kitais veiksniais gali įstumti euro zonos ekonomiką į recesiją.
Didėjant recesijos grėsmei, PPO pablogino pasaulio prekybos augimo 2023 metais prognozę
Pasaulio ekonomikai neišvengus neigiamo Rusijos karo Ukrainoje ir kitų sukrėtimų poveikio, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) trečiadienį smarkiai pablogino pasaulio prekybos augimo 2023 metais prognozę.
„Šiandien pasaulio ekonomika susiduria su daugialypėmis krizėmis. Be to, pinigų politikos griežtinimas slegia augimą didžiojoje pasaulio dalyje“, – Ženevoje pareiškė PPO generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala.
Pristatydami peržiūrėtas metines prekybos augimo prognozes, PPO ekonomistai pareiškė, jog ir toliau numato, kad pasaulio ūkio prieaugis šiemet sieks 2,8 procento. Tačiau 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP), jų skaičiavimais, padidės tik 2,3 proc., o ne 3,2 proc., kaip organizacija prognozavo balandį.
PPO ekonomistai taip pat skaičiuoja, kad pasaulio prekybos prekėmis apimtys šiemet padidės 3,5 proc. ir šis įvertis yra net šiek tiek didesnis už ankstesnę organizacijos prognozę.
Tačiau 2023 metais prekybos prekėmis apimtys, jų vertinimais, paūgės vos 1 proc., nors dar balandį PPO skaičiavo, kad prieaugis kitąmet sieks 3,4 procento.
„2023 metų perspektyvos gerokai aptemo“, – pažymėjo N.Okonjo-Iweala.
Pasak PPO, dėl karo Ukrainoje Europoje sparčiai kylant energijos kainoms, žemyno namų ūkių išlaidos kitoms prekėms mažės, o gamybos sąnaudos – didės.
Jungtinėse Valstijose pinigų politikos griežtinimas daro neigiamą poveikį būsto, automobilių ir kapitalo investicijų sektoriams, o Kinija vis susiduria su COVID-19 protrūkiais ir gamybos sutrikimais.
Be to, dėl augančių išlaidų kuro, maisto ir trąšų importui gali padidėti maisto stygius ir įsiskolinimo lygis besivystančios ekonomikos šalyse, pažymėjo PPO.
Jei šios prognozės pasitvirtins, pasaulio prekybos augimas kitąmet gerokai sulėtės, tačiau prekybos apyvarta vis vien toliau didės.
PPO pabrėžė, kad šias prognozes lydi itin didelis neapibrėžtumas, kurį lemia, be kita ko, „pinigų politikos pokyčiai išsivysčiusios ekonomikos šalyse ir neprognozuojamas Rusijos ir Ukrainos karo pobūdis“.
Organizacija taip pat įspėjo, kad tuo atveju, jei padėtis pablogėtų, pasaulio prekybos apimtys kitąmet galėtų smukti net 2,8 procento. Tačiau PPO taip pat pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu reikalai pasuktų geresne linkme, prekybos apimčių augimas galėtų įsibėgėti iki 4,6 procento.
N.Okonjo-Iweala praėjusią savaitę įspėjo, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje, klimato krizės, maisto kainų ir energetikos krizės, taip pat COVID-19 pandemijos padarinių atsiranda sąlygų pasaulinei recesijai.
„Dabar turime atlaikyti tai, kas atrodo kaip artėjanti recesija“, – pareiškė ji per PPO metinio viešojo forumo Ženevoje atidarymą.
