Vilniuje ir Kaune gyventojams įjungiamas šildymas: skelbia, kas pirmieji tai pajus

Vilniuje ir Kaune pradedamas šildymo sezonas.

Vilniuje ir Kaune gyventojams įjungiamas šildymas: skelbia, kas pirmieji tai pajus.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniuje ir Kaune gyventojams įjungiamas šildymas: skelbia, kas pirmieji tai pajus.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniuje ir Kaune gyventojams įjungiamas šildymas: skelbia, kas pirmieji tai pajus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniuje ir Kaune gyventojams įjungiamas šildymas: skelbia, kas pirmieji tai pajus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vilniuje ir Kaune gyventojams įjungiamas šildymas: skelbia, kas pirmieji tai pajus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniuje ir Kaune gyventojams įjungiamas šildymas: skelbia, kas pirmieji tai pajus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 17, 2022, 6:49 AM, atnaujinta Oct 17, 2022, 11:25 AM

Tuo tarpu Klaipėda pranešė nuo antradienio pradedanti šildyti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat socialinių paslaugų įstaigas.

Sostinėje pirmadienį ir antradienį šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.

Nuo antradienio centralizuota šiluma bus pradėta tiekti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose, trečiadienį ir ketvirtadienį – Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.

Vilnius šiemet be biokuro šildymui naudos ir mažasierį mazutą. Savivaldybės vadovų teigimu, tai leis išlaikyti panašius šildymo kaštus kaip praėjusį sezoną, o vidutinė 50 kv. metrų buto šildymo mėnesio kaina gyventojams renovuotame bei sename name atitinkamai gali siekti 33 ir 55 eurus.

Kauno savivaldybė prognozuoja, kad miesto gyventojai mokės iki penktadalio mažiau, nei vidutiniškai visos Lietuvos gyventojai.

Panevėžys ir Šiauliai šildymo tiekimą gyventojams pradėjo nuo praėjusios savaitės pradžios.

Mokymo ir socialines įstaigas šildyti pradedanti Klaipėda pirmadienį pranešė, jog kada bus pradėti šildyti ir kiti pastatai, lems oro temperatūra.

Kaip teigiama pirmadienį išplatintame pranešime, sprendimas vėliau negu ankstesniais metais pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias palankias oro sąlygas bei prognozes.

Kuo vėliau pradėti šildymo sezoną mieste siekiama ir dėl drastiškai pabrangusios energijos.

Pernai Vilnius šildymo sezoną pradėjo spalio 15 dieną, Kaunas, kaip ir Panevėžys – rugsėjo 27 dieną, Šiauliai – rugsėjo 24 dieną, Klaipėda – spalio 12-ąją. Kaunas ir Vilnius šildymą pavasarį sušilus orams nutraukė balandžio 25-ąją.

Pradėdamos šildymą, savivaldybės įprastai vadovaujasi rekomendacija, kad tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra turi būti žemesnė nei 10 laipsnių.

Vilniaus šilumos tinklai mazutą galės deginti tik po Vyriausybės sprendimo

Centralizuotos šilumos tiekimo įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketinant vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, įmonė leidimą jį deginti tikisi gauti šią savaitę, o kūrenti šį kurą – nuo kitos savaitės. Tačiau leidimas bus suteiktas tik Vyriausybei papildžius ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą, sako sostinės vicemeras.

Pasak Valdo Benkunsko, pakeitimai leis skelbti ekstremaliąją situaciją savivaldybės lygiu susiklosčius ekonominėms aplinkybėms, pavyzdžiui, išaugus dujų kainai.

„(Vyriausybės – BNS) nutarimas, kuris leis savivaldybėms paskelbti ekstremalią padėtį dėl šildymo remiantis ekonominiu faktoriumi, leis mums gauti taršos leidimą, naudoti alternatyvų kurą (mazutą – BNS)“, – BNS sakė V. Benkunskas.

Tikimasi, kad Vyriausybė kriterijų sąrašą papildys trečiadienį. Energetikos ministerija jį siūlo papildyti staigiu šilumos kainų augimu, kai prognozuojamas TTF (Nyderlandų – BNS) dujų indeksas yra du kartus didesnis nei reguliuotojo apskaičiuota penkerių metų vidutinė dujų kaina ir dėl to skubiai reikia pakeisti įprastą kuro rūšį.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad spalio pabaigoje pradėjus deginti mažasienį mazutą lapkritį ir visą sezoną šilumos kainos bus tokios pat, kaip ir pernai.

„Mes iš anksto ruošėmės ir truputį užbėgome už akių – rizikuodami į priekį to mazuto nusipirkome nelaukdami Seimo galutinio sprendimo ir esam pasiruošę nuo spalio mėnesio jį jau deginti“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Šimašius.

Spalio pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis šildymo sezonui būtino mazuto, kurį VŠT įsigijo iš didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“. Šiuo metu jis saugomas „Klaipėdos naftos“ talpyklose, o gavus leidimą jį deginti geležinkeliu bus gabentas į Vilnių, VŠT teritoriją.

Šį mazutą už 650 tūkst. eurų (be PVM) atgabens įmonės skelbtą konkursą laimėjusi „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS teigė, jog sutartis dėl likusios šildymo sezonui būtinos mazuto dalies įsigijimo bus pasirašyta per artimiausias 2–3 savaites.

„Dabar yra iš naujo užklausiami rinkos dalyviai. Esame gavę iš visų pasiūlymus ir dabar juos vertiname“, – teigė G. Bakanas.

Pasak jo, VŠT sulaukė keturių naftos produktų prekybos įmonių, tarp jų ir Lietuvos, pasiūlymų.

G. Bakanas teigė, jog mazutą siekiama įsigyti fiksuota kaina, o kuras negalės būti importuojamas iš sankcionuotų šalių.

VŠT vadovas praėjusią savaitę sakė, jog mazuto dalis įmonės kuro struktūroje per metus vidutiniškai sudarys 36 proc., tačiau priklausomai nuo oro temperatūros, šildymo sezono metu ji gali siekti beveik iki 50 procentų.

Tuo metu dujos, pasak G. Bakano, vidutiniškai vis dar sudarys 7 proc. VŠT naudojamo kuro. 225 gigavatvalandės (GWh) šiam šildymo sezonui reikalingų dujų jau įsigytos iš „Ignitis grupės“.

VŠT ir sostinės savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.

R. Šimašius sako, kad šiluma iš biokuro bent jau šiuo metu nebūtų pigesnė nei deginant mazutą, tačiau turint galvoje, kad mazutas yra taršesnis, svarbu, kad jėgainės biokuro blokas pradėtų veikti kuo greičiau.

„Palyginti su mažasieriu mazutu, kurį mes deginsime, kaina nebūtų geresnė, nes dujos pabrango daugiausiai, biokuras irgi pabrango, o mažasieris mazutas pabrango mažiau nei biokuras. Paprastai kalbant, kainai tai (biokuro deginimas – BNS) nedarytų įtakos dabar, bet turint galvoje ilgalaikį poveikį, tai labai svaru, kad tas blokas atsidarytų kuo greičiau“, – LRT pirmadienį sakė Vilniaus meras.

Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8–9 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų apie 16–17 centų už kWh.

Dėl vėluojančių VKJ biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro. VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.