Štai Palangoje vaikštinėjantys žmonės, įsibėgėjus rudens sezonui, susidomėję apžiūrinėjo vieno prekybos tinklų stogą. Ant stogo nematytas vaizdas – išdėliotos dėžės su saulės baterijomis.
Labiausiai domisi saulės elektrinėmis
Dar 2010–2011 metais verslininkai mąstė apie veiklos efektyvinimą ir energetinių išteklių taupymą, tačiau kone dešimtmetį tokios investicijos nebuvo itin populiarios. Tačiau pastaraisiais metais pastebima, kad susidomėjimas gerokai išaugęs, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ pastebėjimus išsakė „Energus Group“ generalinis direktorius Povilas Šidlauskas.
Anot jo, investicijos į veiklos optimizavimą ir energetinių išteklių taupymą – toliaregiškas sprendimas. Pašnekovas pripažino, kad dažniausiai įmonės imasi taupyti tada, kai sąskaitų eilutės tampa skaudžios patiems verslams.
Tad P.Šidlauskas siūlo pasinaudoti penkių žingsnių energijos taupymo planu, kurį teikia jo vadovaujama įmonė. Jį sudaro išsamus energetinis auditas, investicinės grąžos vertinimas, optimalaus sprendimo parengimas, individualaus sprendimo projektavimas ir įgyvendinimas, energijos sistemų stebėjimas, vertinimas bei nuotolinė priežiūra.
Lengviausias būdas išjungti elektrą ir šildymą, tačiau tai problemos neišspręs. Kaip sakė jis, yra posakis, jog pati žaliausia energija yra ta, kuri niekieno nepagaminta ir niekieno nesuvartota.
P.Šidlauskas pateikė ir pavyzdžių. Jei verslas energetikos išteklių išlaidoms išleidžia iki 1 proc., tai 10–15 proc. sutaupymas yra mažas žingsnis. Vis tik, jei įmonė anksčiau energetiniams išlaidoms išleido 20 proc. nuo visų išlaidų, o šiai dienai išleidžia 40 proc., – tai jau didelė motyvacija investuoti ir galvoti apie sprendimo atsiperkamumą ir investicijų grąžą.
Tuo metu alternatyvaus finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius Linas Armalys pastebi, kad didelis verslo klientų susidomėjimas nukreiptas būtent į investicijas saulės elektrines arba šilumos siurblius.
Kalbėdamas apie saulės energiją jis prabrėžė, kad investicija į vieną saulės bateriją gali atsipirkti per 2,5–3 metus.
Štai portalui lrytas.lt prekybos tinklas „Lidl“ taip pat sakė planuojantis saulės elektrinių plėtrą. Spalio viduryje pro parduotuvę praeinančius palangiškius stebino ant stogo sukrautos dėžės – jie spėliojo, ką tai galėtų reikšti.
Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė patvirtino, kad ant stogų yra montuojamos saulės baterijos.
„Šiuo metu ant „Lidl“ parduotuvių stogų Lietuvoje jau veikia 14 saulės elektrinių: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Elektrėnuose ir Kaišiadoryse. Per artimiausią pusmetį saulės elektrinės bus įrengtos ant dar 37 „Lidl“ parduotuvių“, – dėstė atstovė.
„Pabandykime pasižiūrėti kitu kampu, kurį matuoja verslas, atsipirkimą: kokią tai neša investicijų grąžą. Jei investicija atsiperka per metus, tai neša 25 proc. grąžą. Šiuolaikinėje ekonomikoje sunku rasti kryptį, kurioje tu investavęs lėšas gautum 25 proc. atgal. Tai yra labai aukšto atsipirkimo projektai ir todėl jie yra labai plačiai naudojami“, – kalbėjo L.Armalys.
Tačiau, jo pastebėjimu, krizinėse situacijose iš verslų galima sulaukti ir nestandartinių būdų, kurie padėtų sutaupyti energiją ir išleidžiamas sumas.
Pašnekovas prisiminė kolegų iš Rygos pasakojimą, kaip COVID-19 pandemija pakeitė turizmą. Kai kuriuose viešbučiuose jau nebereikia, jog žmones registratūroje pasitiktų administratorius – nėra jokio personalo. Žmonės, atvykę į viešbutį, patys pasiima kambario raktus ir pradeda, o vėliau ir užbaigia savo viešnagę savarankiškai, remdamiesi nurodytomis instrukcijomis.
Taupyti neturi būti gėda
Energetinių išteklių taupymas neturėtų būti suvokiama kaip investicija į saulės ar vėjo energiją, pabrėžė Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys, „Žinių radijo“ laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius.
Radijo laidos dalyvis atkreipė dėmesį, kad šį procesą reikia suvokti plačiau. Yra daug daugiau būtų, kaip padaryti, kad verslas savo veiklą vykdytų efektyviau, o procesai būtų racionalūs.
Jis teigė, jog į situaciją žvelgia iš kūrybinių industrijų ir marketingo perspektyvos. Visgi reikia suvokti, kad įmonių „prioritetų krepšelyje“ turi būti ir krizių pamokos. Pavyzdžiui, pandemija išmokė, kaip optimizuoti veiklą ir darbą perkelti į namus. COVID-19 pandemijos, krizių ar karo akivaizdoje reikėtų įvertinti ir kūrybininkus.
„Dabar rinkodaros ekspertų didžiausias iššūkis parodyti, kad ne atlyginimų nurėžime, komunikacijos ir reklamos atsisakyme yra taupymas, o veiklos efektyvinimas, procesų peržiūrėjimas, komunikacijos nutaikymas ir priemonių paketo peržiūrėjimas“, – pasakojo G.Juozapavičius.
Socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas, pokyčių lyderis, visuomenininkas Giedrius Bučas taip pat antrino, kad taupymas atsisakant žmogiškųjų resursų, supaprastinant darbo sąlygas, neturėtų būti taikoma kaip geroji praktika.
„Bet kokiu atveju, tai atsiliepia įmonės efektyvumui ar darbo rezultatams. Dabar geras laikas pradėti įmonėms galvoti apie darnų vartojimą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie darnų vartojimą, pašnekovas akcentavo, kad klausimas kartais lieka neatsakytas: to turi reikalauti vartotojas ar siūlyti pats verslas.
Tačiau, žiūrint iš vartojimo pusės, be reikalo švaistome ne tik gamtos resursus, bet ir išmetame maisto produktus ar rūbus, suvartojame elektros daugiau, nei mums reikia.
„Jei pradėtume galvoti apie darnumą, galbūt nereikėtų tiek išmesti ir sąskaitos nebūtų tokios didelės. Daug energijos suvartojame vien tik išmetant ar kuriant naujus produktus – jie apkeliauja visą pasaulį ir atsiduria sąvartynuose“, – dėstė jis.
Jis pridūrė, kad racionalus taupymas tikrai nėra jokia gėda. Juo labiau, kad turėtume negyventi nepritekliuje ar šalti – reikia gyventi oriai ir su tiek, kiek mums nereikia.
Reikia taupyti, tačiau negyventi tamsoje ar šaltyje
„Taip pat svarbu neatsisakyti socialinės atsakomybės. Jei biuruose išjungsime šildymą, visus darbuotojus išvarysime į namus, o butuose savivaldybė lieps šildymą prisukti iki 17 laipsnių, tai ar čia tvaru?“ – klausimą radijo laidoje kėlė P.Šidlauskas.
Jis ragino neužmiršti, kad energijos taupymo procesuose veikia ne tik verslas ir vartotojai, bet ir tam tikri reguliuotojai, kurie taip pat turi stebėti, ar ekonomika nėra pagrįsta besaikiu vartojimu.
„Energus Group“ generalinis direktorius pasidalijo savo sudarytu rinkos dalyviu sąrašu pagal elgseną krizinėse energetikos situacijose.
„Pirmoji kategorija, kuri mažiausiai atsakinga, – verslai ir fiziniai asmenys, kurie nieko nesiruošia daryti ir niekaip netaupyti. Jie renkasi paprastą išeitį – viską perkelti ant vartotojų pečių“, – įvardijo jis.
Pašnekovas teigė, kad, jo žiniomis, viena Vilniuje veikianti privati mokykla dėl išaugusių kainų tėvams pakėlė ugdymo mokestį. Kai bendruomenė pradėjo aiškintis priežastis, paaiškėjo, kad nebuvo ruošiamasi spręsti problemos. Atvirkščiai – energija buvo perkama neefektyviai.
Kaip sakė jis, antroji grupė yra tokia, kuri nieko nedaro, skundžiasi ir prašo valstybės paramos.
Tuo metu trečioji – galvoja sprendimo būdus, tačiau su veiksmais dar delsia.
Ketvirtoji energetikos sektoriaus problemas sprendžia tik savo jėgomis.
Štai penktoji samdo profesionalus, kurie rūpinasi platesnių projektų įgyvendinimu.
„Dalis verslų patys iššvaisto nemažai energijos patys bandydami išrasti dviračius ir ieškodami, kaip patys sukurs sprendimus. Iš dalies jie teisūs, nes pažįsta savo įmonę, tačiau energetikos efektyvumo rinka yra šiek tiek kitokia“, – komentavo įmonės atstovas.
Jo nuomone, tai panašus procesas, kai dar prieš keliasdešimt metų žmonės patys taisydavo savo „Žiguliukus“, tačiau kintanti rinka parodė, kad tai nėra pats geriausias sprendimas.
„Noviti Finance“ atstovas taip pat ragino problemų neignoruoti ir nebūti tais, kurie tik ir laukia valstybės kompensacijų. Mat jos yra geras dalykas, tačiau primena „dviašmenį peilį“ su savais iššūkiais ir problemomis.
L.Armalys atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei yra mintys ir tam reikia pinigų – dabar tam geras metas, nes už metų paskolos brangs ir skolinimasis gali nebebūti toks patrauklus.
„Kiekviena krizė ir netipinė situacija vieniems yra važiavimas į apačią, o kitiems – kilimas į viršų“, – pabrėžė G.Juozapavičius. „Reklamos industrijoje begalė pavyzdžių, kai tie prekės ženklai, kurie mobilizavosi ir nepabėgo už kampo, kaip tik atrado išskirtinumą ir sugebėjo vartotojui atnešti žinutę apie tai, kuo jai naudingas, kuo vertingas. Jie turėjo spartų augimą ir didesnę grąžą vėlesniame lygyje“, – sakė jis.
Visgi svarbu ne tik atsižvelgti į strateginį, bet ir į taktinį lygį. Verslams įvaizdžio formavimas ir orientacija į pardavimų politiką turi būti nuolat ir tarp šių sričių išlaikomas balansas netgi sunkesnėmis aplinkybėmis.
G.Bučas tuo metu kaip tik paragino atsakingai elgtis ne tik verslininkams, bet ir vartotojams. Žaliojo kurso ekonomikos pagrindas ir yra energetinių išteklių eikvojimo mažinimas.
Pavyzdžiui, jei žmogus parduotuvėje nuolat perka 2l talpos pieno pakuotę, tačiau išgeria tik 1l, tuomet reiktų pergalvoti savo sprendimus ir tuo pat metu savęs nenuskriausti.
