„Kredito atostogos“ gali išgelbėti
Kalbėdamas apie situacijas, kai žmonės netenka darbo, bet kreditą mokėti reikia, M.Jansonas išskyrė dvi žmonių grupes.
Vieni imdami kreditą numato galimus iššūkius ir turi „finansinę pagalvę“ – terminuotuose indėliuose turi pasirūpinę apie 9–12 tūkst. eurų šešiems mėnesiams. Tad jei tokia banko klientų grupė ir praranda darbą, apie tai nė nebūtina informuoti banko ir gali atostogauti ar neskubėti darbo paieškose.
Tačiau likusiai žmonių daliai, kuri suvokė, kad remontai, būsto įrengimas ir kitos išlaidos ištuštino banko sąskaitą ir nebėra iš ko mokėti kredito, turėtų nedelsiant kreiptis į banką.
„Pagal naujas taisykles, bankai privalo žmonėms, kurie prarado darbą, jiems gimė vaikas, vyksta skyrybos ar kitos žmogiškos situacijos, suteikti tai šeimai 3 mėnesių kredito atostogas“, – sakė M.Jansonas.
Praradus darbą taip pat vertėtų ne tik susisiekti su banku, bet ir apie situaciją pranešti Užimtumo tarnybai, kad būtų galima gauti paramą.
Tačiau pašnekovas akcentavo, kad kartais žmonės neapskaičiuoja savo galimybių: mano, kad darbą susiras greitai, tačiau galiausiai nutinka taip, kad mėnesį ar du mėnesius vėluoja mokėti įmokas bankui. Jei vėluojama, bankas jokių „kredito atostogų“ nebesuteikia ir prašo padengti skolą. Tik tuomet galima tartis dėl individualių situacijų ir pokyčių sutarčių sąlygose.
„Tačiau atostogos nereiškia, kad jūs visiškai nemokate kredito. Kredito atostogos reiškia, kad jūs privalote mokėti palūkanas, tačiau nereikia mokėti kredito dalies. Pavyzdžiui, jei turite 100 tūkst. kreditą, jums reikia mokėti per mėnesį 400 eurų: 200 eurų už kreditą, 200 eurų už palūkanas, kuriuos reikia mokėti visada“, – kalbėjo jis.
Pasiteiravus, ar banko klientai negali gauti ilgesnių „kredito atostogų“, M.Jansonas patikino, kad Lietuvoje tai neįmanoma. Lietuvos bankas ir kiti Lietuvoje veikiantys bankai nusprendė, kad tokio laikotarpio užtenka, nors yra ir Europos šalių, kuriose toks lengvatinis periodas trunka ir 6 mėn., ir 12 mėn.
Visgi, M.Jansono pastebėjimu, per trijų mėnesių laikotarpį klientas problemų neišsprendžia. Net jei darbą susirado antrą „atostogų“ mėnesį, tai jau gali būti rizikinga – algą gaus tik po mėnesio, kai jau bus pasibaigęs banko suteiktas lengvatinis laikotarpis.
Ragina nepatekti į „juodąjį sąrašą“
„Reikia žinoti, kad nebūtinai su banku, kuriame turite kreditą, visą gyvenimą reikės draugauti“, – pabrėžė pašnekovas. Juo labiau, kad jis bankus prilygino mobiliojo ryšio operatoriams, kuriuos turbūt esame pakeitę ne vieną kartą, tačiau nei pats telefonas, nei telefono numeris nepakito.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas rekomenduoja banką keisti kas 3–5 m., tačiau tuo atveju, jei kredito istorija yra tvarkinga ir klientas nėra atsidūręs rizikingųjų sąraše. Jei įmokos mokamos laiku ir jokių problemų su banku nėra, galima nuolat stebėti ir lyginti, kokias kredito sąlygas gali pasiūlyti vienas ar kitas bankas.
Pasak radijo laidos dalyvio, banko klientas tampa rizikingu tuo atveju, jei nusižengė kredito sąlygoms. Tada bankas turi teisę banko maržą pakelti iki 1 proc. Visgi kai kurie bankai šią ribą gali pakelti ir aukščiau.
M.Jansonas skaičiavo, kad jei prieš metus pasiskolinote 100 tūkst. eurų ir dar liko 27 metai kredito išmokėjimui, vieno procento banko pelno pakėlimas reikštų, kad paskola pabrangsta 15–18 tūkst. eurų.
Tačiau pašnekovas nuramino, kad bėgant laikui ir tvarkingai mokant įmokas po kelerių metų banko maržą galima sumažinti, galima pakeisti ir sutarties sąlygas.
„Bankai to daryti nenori, nes tai, ką jūs sutaupote, bankai praranda“, – sakė jis.
Juo labiau, M.Jansonas atskleidė ir dar vieną niuansą, kai kasmėnesinis kredito mokėjimas bankui tampa našta.
Jei klientas bankui nesumoka nurodytos sumos arba sumoka tik dalį, bankas jau skaičiuoja vėlavimo dienas. Jei jų susidaro virš 90 – bankas gali su žmogumi kredito sutartį nutraukti.
Vis tik jei matoma, kad žmogus ieško darbo, tokių griežtų veiksmų gali ir nesiimti. Panaši situacija buvo ir per pasaulinę finansų krizę, kai Lietuvoje nebuvo darbo, tad lietuviai turėjo darbo ieškoti svetur, lygino pašnekovas.
Galima pasielgti ir gudriau. Jei žmogus gali nuspėti arba pats pirmasis sužino, kad netrukus neteks darbo ir galbūt nebegalės vykdyti susitarimų su banku, kol yra darbas, vertėtų greičiau pakeisti kredito sąlygas ir taip būtų sumažinta rizika.
„Kartais nereikia laukti dienos, kai atleis, bet reikia peržiūrėti kredito sąlygas ir jei tokia situacija įvyko, pasitarti su specialistais, kad įmoka bent laikinai būtų mažesnė. Kad ir esate be darbo, bet kelerius metus nevėluosite, tai vėl galėsite eiti į kitą banką ar ten pat derėtis dėl kitų sandorių“, – atkreipė dėmesį jis.
