Birželio 29-ąją Kaune gyvenanti Rima prisėdo deklaruoti elektros rodmenų ir sumokėti sąskaitų, tačiau dėl trikdžių elektros tiekėjo svetainėje to negalėjo padaryti: sistema leido tik deklaruoti, tačiau sumokėti – ne.
„Žinojau, kad nuo liepos brangsta elektra, norėjau ko greičiau išspręsti problemą, todėl kitą dieną, birželio 30-ąją, per „Ignitis“ „Pagalbos centrą“ išsiunčiau pranešimą, jog nuo vakar vakaro negaliu apmokėti elektros bei dujų sąskaitų – rodo tik deklaruotus rodmenis. Be to, kad išsiunčiau pranešimą, skambinau ir telefonu. Pralaukiau, gal pusvalandį – belaukdama pokalbio spėjau ir laišką išsiųsti, kuriame vėl nupasakojau, kokia problema.
Galiausiai atsiliepė konsultantė. Ji mane nuramino, kad paruošus sąskaitas jas galėsiu apmokėti sena kaina“, – savo istoriją pasakojo Rima.
Moteris nekantriai laukė sąskaitos už elektrą – per tą laiką, kol ši liepos viduryje atėjo, bendravo dar su keliomis įmonės konsultantėmis, tačiau tik ketvirtoji pasakė, jog nemato už birželio mėnesį deklaruotų rodmenų.
Tąsyk moteris paprašė perklausyti pokalbius, kad įmonės darbuotojai įsitikintų, jog nė viena iki tol su Rima bendravusi konsultantė neužsiminė, jog nemato deklaruotų rodmenų. Tuomet ir paaiškėjo, kad nematyti nei klientės mėginimų deklaruoti rodmenis, nei sumokėti. „O kur mano žinutė, išsiųsta birželio 30 d., kad stringa sistema“, – klausė Rima.
Kai liepos 19 d. sulaukė elektroninio laiško, kuriame nurodyta, jog už elektrą teks mokėti naująja kaina, nes sutartyje, galiojusioje iki birželio 30 d., negalima taikyti išimties, mat iki nurodyto laiko nebuvo deklaruoti duomenys, Rima liko nieko nesupratusi: „Bet juk dėl problemos į įmonę kreipiausi dar tuo metu, kai sutartis galiojo. Konsultantė irgi nepasakė, kad nemato, jog nedeklaruoti rodmenys. Nusviro rankos. Nuostolis palyginti nedidelis – apie 20 eurų, nes vietoje 16,7 cento už kWh turiu sumokėti 24 centus. Tačiau jei ši suma neteisėta, kodėl turiu mokėti“.
Nežinia, kur prašapo ir Rimos „Pagalbos centre“ siųsta žinutė, po kurios elektros tiekėjas pats įsipareigoja susisiekti su klientu, nes, moters tikinimu, jokios žinios iš įmonės nesulaukė, o problema taip ir liko neišspręsta. Ir spalio viduryje „Ignitis“ tylėjo, nors po minėtos žinios el. laišku liepos 19-ąją moteris tą pačią dieną nuvažiavo į klientų aptarnavimo centrą parašyti skundo.
„Vėl bandė atpurtyti, kad jau nebegalioja senoji sutartis. Ir, nors prašiau atsakyti, jokios žinios iš įmonės nesulaukiau. Tokie poelgiai perša mintį, kad vyksta kažkokie neteisėti dalykai“, – kalbėjo moteris.
„Ignitis“ įrašo visus pokalbius
„Ignitis“ portalui lrytas.lt perdavė, kad susisiekę su kliente situaciją išsprendė jos naudai – Rima pagal tuo metu buvusius faktinius skaitiklio rodmenis mokės tokiu tarifu, kuris galiojo tuo metu, kai ji bandė deklaruoti rodmenis.
Beje, įmonės atstovė Laura Beganskienė teigė, kad visi pokalbiai įrašomi, o klientui pateikus klausimą „Ignitis“ interneto skiltyje „Pagalbos centras“ su juo turi susisiekti pats „Ignitis“.
Elektros tiekėjas priminė, kad, jei klientai nedeklaruoja skaitiklio rodmenų, juos pasieks sąskaita, apskaičiuota pagal vidutinį suvartojimą. Dar vienas galimas būdas deklaruoti rodmenis: Elektros skaitiklio rodmenų deklaravimas | Ignitis.
Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT) portalui lrytas.lt nurodė, kad elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenys tiekėjui deklaruojami sutartyje nustatyta tvarka. Vartotojas privalo rodmenis deklaruoti iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.
„Įprastai sutartyje nurodomi keli rodmenų deklaravimo būdai – rodmenų deklaravimas per tiekėjo savitarną nėra vienintelis būdas. Dažniausiai sudaroma galimybė rodmenis deklaruoti telefonu, el. paštu, per savitarną arba apmokant paslaugas. Mokėjimas vartotojui nedeklaravus suvartoto kiekio, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojamas pagal vidutinį kiekį, kuris nustatomas pagal 12 mėn. suvartojimo duomenis. Kadangi vartotojų vartojimo įpročiai įprastu atveju yra pastovūs, apskaičiuotas vidurkis būna artimas faktiniam suvartojimui“, – komentavo VERT specialistai.
Tais atvejais, kai sutarti klientui ir elektros tiekėjui nepavyksta, klientai pirmiausia raštu su reikalavimais turėtų kreiptis į paslaugų teikėją. Iš jo gavus netenkinantį atsakymą – į VERT. VERT išnagrinėjusi visas svarbias aplinkybes priims sprendimą dėl ginčo esmės.
Pačių įrašyti pokalbiai – nebūtinai įrodymas
VERT portalui lrytas.lt perduotame komentare teigiama, kad telefoninių pokalbių įrašų saugojimo taisyklės energetikos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuotos. Šis klausimas tiesiogiai susijęs su asmens duomenų tvarkymu.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (Reglamentas) nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, įskaitant teikimą, tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Reglamente, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamente, priklausomai nuo asmens duomenų kategorijos.
Telefoninių įrašų saugojimo taisyklės įprastai numatomos juridinio asmens privatumo politikoje.
Sprendimus dėl Reglamento nuostatų įgyvendinimo duomenų valdytojo veikloje duomenų valdytojas turi priimti savarankiškai, nes tai yra jam iš atskaitomybės principo, įtvirtinto Reglamente, kylanti pareiga. Asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti.
Galbūt išeitis, kad nebūtų tokių situacijų, kai įmonė neranda pokalbio su klientu – pačiam klientui įsirašyti pokalbį?
VERT nurodė, kad slapta įrašant garsą – panaudojant įrašinėjimo techniką pokalbiui įrašyti be kito asmens sutikimo – gali būti pažeidžiama asmens duomenų apsauga, todėl dėl pateikto įrodymo leistinumo būtų sprendžiama individualiai nagrinėjant ginčą.
Kainą fiksavo, tačiau tarifas pasikeitė
Vilnietį Romą taip pat nustebino elektros sąskaita, tik jo atvejis kiek kitoks.
Vyras šių metų pradžioje pakeitė elektros tiekimo sutartį, kuri galios iki 2024 m. Joje – jokio abonentinio mokesčio, tik nustatytas dieninis ir naktinis tarifas: 0,29561 cento už dieną suvartotą elektros kWh, 0,20976 cento – už naktį.
Tačiau akyliau pažiūrėjęs į sutartį vyras pamatė, jog naktinis tarifas jau ne 0,20976 cento, o 0,21183 cento, dieninis – ne 0,29561 cento, o 0,30468 cento. „Neduokit man kompensacijos, o palikite elektros kainą tokią, kuri numatyta sutartyje. Jei jau valstybė nori man padėti, tai turėtų pritaikyti kompensaciją nuo numatytos sutartyje“, – pokyčiais stebėjosi Romas.
Kompensaciją taiko visiems
Kaip portalui lrytas.lt nurodė Lietuvos energetikos agentūros atstovė Patricija Elžbieta Zarankaitė, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką dalinis tiekimo kainos kompensavimas (0,09 Eur/kWh, kuris galios iki gruodžio 31 d.) nuo šių metų liepos 1 d. yra taikomas visiems elektros energijos buitiniams vartotojams.
Minėtoje tvarkoje nustatyta minimali 24,00 ct/kWh su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) (19,835 ct/kWh be PVM) 1 kWh elektros energijos kainos riba, žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas (neįskaičiuojant dalinio kompensavimo, skirto papildomai dedamajai prie elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos kompensuoti).
„Pagal pateiktą informaciją naktinis tarifas yra mažesnis už 0,24 Eur/kWh, todėl kompensacija nepriklauso, o dieniniam tarifui kompensacija yra 0,06468 Eur/kWh (0,30468 – 0,24000). T. y. kompensacija yra 0,09 Eur/kWh, bet tik iki 0,24 Eur/kWh ribos.
Tarifas susideda iš dviejų dalių – ESO persiuntimo paslaugos kainos ir nepriklausomo tiekėjo dalies. Tiekėjas fiksuoja tik savo dalies kainą, o ESO persiuntimo paslaugos kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Sutartyje gali būti išskirtos šios kainos arba nurodyta tik nepriklausomo tiekėjo dalis. VERT kainas yra nustačiusi 2022 m. pirmam ir antram pusmečiui. Šiais metais ESO persiuntimo paslaugos kaina padidėjo, todėl šia dalimi turėjo padidėti ir elektros kainos tarifas“, – komentavo P.E.Zarankaitė.
